Antrasis demografinis perėjimas

Kalbant apie biologinių vaikų susilaukimą, per pastaruosius dešimtmečius kito ne tik vidutinis susilaukiamų vaikų skaičius, bet taip pat ir vidutinis moterų, susilaukiančių pirmagimių, amžius. Remiantis naujausiais, dar priešpandeminiais, 2019 metų Eurostato duomenimis aukščiausias suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje (ES) buvo Prancūzijoje – 1,86 ir Rumunijoje – 1,77, o mažiausiais – Maltoje – 1,14 ir Ispanijoje – 1,23. Lietuvoje šis rodiklis 2019 metais siekė 1,61. Nepriklausomai nuo skirtingų gimstamumo rodiklių, vidutinis pirmagimius gimdančių moterų amžiaus vidurkis ES šalyse 2019 metais buvo 30,9 metų, o Lietuvos – 30,2 metų. Per dešimtmetį skirtingose šalyse jis paaugo nuo pusės iki 1,5 metų.

Šios tendencijos Globalios Šiaurės[1] šalyse stebimos jau ne pirmus dešimtmečius ir tokie ilgalaikiai su gimstamumu susiję pokyčiai įvardijami gimstamumo perėjimu (fertility transition), kuris yra demografinio perėjimo dalis. V. Stankūnienė ir bendraautoriai (2013) pažymi, kad demografų akademinė bendruomenė kone visuotinai pripažįsta, jog tai universalus procesas, vykstantis visose šalyse. Išskiriami du – pirmasis ir antrasis – demografiniai perėjimai.

Vaikų susilaukimo atidėjimas yra būdingas antrajam demografiniam perėjimui. Kalbant apie veiksnius, skatinančius atidėti vaikų susilaukimą, išskiriami kultūriniai, socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Pavyzdžiui,  L. Romeu Gordo (2019) tyrimo rezultatai rodo, kad tiek labiau išsilavinusios, tiek daugiau uždirbančios moterys yra linkusios pirmagimių susilaukti apie 30-uosius savo gyvenimo metus ar vėliau. Panašius rezultatus mokslininkai nustatė ir Italijoje atliktame tyrime: kuo daugiau moteris uždirba, tuo daugiau ji bus linkusi atidėti vaikų susilaukimą, tačiau tai būdinga tik kalbant apie pirmagimius.

Gandrams neaplankant iškart

Taip pat pastebima, kad reikšmingai prie vėlyvėjančio pirmagimius gimdančių moterų amžiaus prisideda reprodukcinės sveikatos problemos. E. M. Cocera-Ruiz ir kiti (2019) Ispanijoje atliktame tyrime nustatė, kad būtent reprodukcinės sveikatos problemos yra reikšmingiausias veiksnys tarp vėlyvesniame amžiuje pirmagimius gimdančių moterų. Šio tyrimo išvadose teigiama, kad vyresnis moterų amžius yra tiesiogiai susijęs su ilgėjančia sėkmingo pastojimo trukme. Vidutinis moterų, susiduriančių su reprodukcinės sveikatos problemomis, amžius, pasak tyrėjų, yra 34,15 +/- 0,88 metai, lyginant su moterimis, kurios kaip pagrindinę vėlyvesnio gimdymo amžiaus priežastį tyrime nurodė kitas priežastis (pavyzdžiui, tinkamo partnerio trūkumą ar siekį pirmiau pabaigti mokslus). Pastarųjų vidutinis amžius yra 30,52 +/- 0,36 metai

Taigi bent kai kuriais atvejais vėlyvėjantis vidutinis moterų, pagimdžiusių pirmagimius, amžius auga ne vien dėl to, kad vaikų susilaukimas būna savo noru nukeliamas į ketvirtą ar penktą gyvenimo dešimtį, bet dar ir dėl to, kad vėlesniame amžiuje pradeda kilti ir su reprodukcine sveikata susijusios vaikų susilaukimo kliūtys. Pavyzdžiui, A. Case ir K. Liu (2011) teigia, kad, nors klinikinė vaisiaus praradimo rizika jaunesnėms nei 30-ies metų moterims yra menka (7 – 15 proc.), tačiau su amžiumi ji auga ir tarp 30 – 34 metų amžiaus moterų rizika patirti persileidimą yra tarp 8 – 21 proc., o įžengus į penktąją gyvenimo dešimtį pasiekia 34 – 52 proc. Taip pat su amžiumi reikšmingai keičiasi ir laikotarpis, per kurį susilaukiama pirmagimio, ir auga nevaisingumas (tiek pagydomas, tiek ne). M. A. M. Hassan ir S. R. K. Killick (2003) nurodo, kad 35 metų amžiaus sulaukusios moterys 2,2 karto dažniau susilaukia pirmagimių po dviejų metų bandymo pastoti lyginant su 25-etėmis, o vidutinis moterų amžius, kai pastojama po 12, 12 – 24 ir daugiau nei 24 mėnesių nuo pirmųjų bandymų pastoti yra atitinkamai 27.2, 27.9 ir 30.4 metai. Kitais žodžiais tariant, kuo vyresnio amžiaus moteris, tuo ilgiau užtrunka susilaukti pirmagimio. Dar daugiau, peržengus 35 metų amžiaus[2] ribą su vaisingumo problemomis susiduria apie 11 proc. moterų, 33 proc. – apie 40-uosius gyvenimo metus ir net 87 proc. 45 metų ir vyresnio amžiaus moterų.

Nepavykstant susilaukti pirmagimio per du metus (nors peržengus 35 metų amžiaus ribą dažnai patariama į medicinos darbuotojus kreiptis jau po pusmečio nesėkmingų bandymų susilaukti), vyresnėms moterims dažniau nei jaunesnėms reikalinga medicininė pagalba, gydymas ar kitos intervencijos. Vis dėlto ir intervencinės medicininės priemonės vyresniame amžiuje, t.y. kai moteriai 35 metai ir daugiau, pasižymi tiek ilgesne trukme iki sėkmingo pastojimo, tiek apskritai yra statistiškai mažiau sėkmingos nei moterų, neįžengusių į ketvirtą dešimtį.

Ką žinote apie savo vaisingumą?

Mokslininkai taip pat pažymi, kad vaikų susilaukimo atidėjimas tiesiogiai susijęs su moterų turimomis žiniomis (ar jų trūkumu) apie reprodukcinę sveikatą. I. Delbaere su bendrautoriais (2020) tyrimų apie vaisingumo žinias tarp skirtingų pasaulio valstybių populiacijų nustatė, kad studentai, įskaitant medicinos studentus ir medicinos darbuotojus, per daug optimistiškai vertina tai, kaip su amžiumi prastėja moterų reprodukcinė sveikata. Optimistiškiausiai su reprodukcine sveikata susijusių problemų ryšį su moterų amžiumi vertina doktorantūros studentai: ketvirtadalis jų pervertino 35 – 40 metų amžiaus moterų galimybes pastoti ir net pusė doktorantų pervertino pastojimo galimybes, naudojant pagalbinio apvaisinimo priemones. Panašius tyrimo rezultatus įvardijo ir D. Garcia su bendraautoriais (2018), taip pat išskirdami, kad žinios apie vaisingumą nėra pakankamos, o lūkesčiai pastoti su medicinos pagalba yra perdėti tiek tarp ne medicinos, tiek tarp įvairių medicinos krypčių studentų.

Taigi mokslininkai, suprasdami reprodukcinės sveikatos sąsają su moters amžiumi ir šių žinių reikšmę bei galimą poveikį norimam susilaukti vaikų skaičiui, stipriai akcentuoja su reprodukcine sveikata susijusio švietimo poreikį ir jo plėtimo svarbą. Dar daugiau, kalbant apie reprodukcinę sveikatą mokslininkai pabrėžia švietimo svarbą dar ir dėl to, kad amžius turi reikšmės ne tik sėkmingam pastojimui, bet ir įvairiems vaisiaus apsigimimams ir/ar su nėštumo bei pačios nėščiosios sveikatos būkle susijusiomis problemomis, net kontroliuojant tokių veiksnių kaip rūkymas ir kūno masės indeksas galimą poveikį. Loane ir bendraautoriai (2012) pažymi, kad su augančiu vidutiniu gimdančių moterų amžiumi auga ir vaikų, sergančių chromosominėmis ligomis (trisomija, Dauno sindromas ir kt.) skaičius.

Vyrų amžiaus poveikis sėkmingam pastojimui

Čia reiktų paminėti, kad ne tik moterų amžiaus vaikų susilaukimui yra svarbus. Vyrų amžius tiek reprodukcinei sveikatai ir laikotarpiui, per kurį pavyksta susilaukti palikuonių, tiek vaisiaus apsigimimams taip pat yra reikšmingas. A. Case ir K. Liu (2011) pastebi, kad tėvui esant virš 40 –ies padidėja savaiminio persileidimo galimybė, net kontroliuojant motinos amžių. Vis dėlto motinos amžius vaisiaus chromosominėms anomalijoms yra toks reikšmingas, kad tėvo amžiaus poveikis yra minimalus. O kalbant apie vyrų amžiaus ir vaisingumo sąsajas, kadangi vaisingumas yra didesnis tų asmenų, kurie yra fiziškai aktyvūs ir jų kūno masės indeksas yra normos ribose, o su amžiumi šie rodikliai turi tendenciją kristi, todėl ir tai prisideda prie vyrų vaisingumo problemų vyresniame amžiuje.

Vietoj išvados

Taip, tiesa, kad vaikų susilaukimą atidėliojame dėl daugelio priežasčių. Tačiau, jeigu šiuo metu svarstote, ar bandyti susilaukti atžalos artimiausiu metu, ar dar palaukti vienus kitus metus, remiantis turimomis žiniomis galima drąsiai teigti, kad šiandien jūsų šansai tiek pastoti, tiek susilaukti sveiko vaikelio yra didesni nei vėliau.

 

[1] Globaliai Šiaurei priskiriamos ekonomiškai labiau išsivysčiusios šalys, tokios kaip: Europos valstybės, Šiaurės Amerika, Australija, Izraelis, Šiaurės Afrika ir kt. (Odeh 2010)

[2] Kiti autoriai nurodo 32 metų amžiaus ribą, nuo kurios vaisingumas pradeda mažėti.

 

Literatūra:

Attali, E. ir Y. Yogev 2020. The Impact of Advanced Maternal Age on Preganancy Outcome. Best Practice &Research Clinical Obstetrics  & Ginaecology. DOI: 10.1016/j.bpobgyn.2020.06.006

Balen, A. ir kt. 2017. The need to improve fertility awareness. Reproductive Biomedicine & Society Online, 4, 18–20. DOI: 10.1016/j.rbms.2017.03.002

Barclay, K. ir M. Kolk 2020. The Influence of Health in Early Adulthood On Male Fertility. Population and Development Review, 0 (0), 1 – 29. DOI: 10.1111/padr.12357

Case, A. ir K. Liu. 2011. Advanced Reproductive Age and Fertility. J Obstet Gynaecol Can, 33 (11), 1165 – 1175. DOI: 10.1016/S1701-2163(16)35087-3

Cooke, A., T. A. Mills ir T. Lavender 2010. “Informed and uninformed decision making”—Women’s reasoning, experiences and perceptions with regard to advanced maternal age and delayed childbearing: A meta-synthesis. International Journal of Nursing Studies, 47 (10), 1317–1329. DOI: 10.1016/j.ijnurstu.2010.06.001

Delbaere, I., S. Verbiest ir T. Tyden 2020. Knowledge about the Impact of Age on Fertility: a Brief Review. Upsala Journal of Medical Sciences. DOI: 10.1080/03009734.2019.1707913

Garcia, D. ir kt. 2018. Knowledge of Age-related Fertility Decline in Women: A Systematic Review. European Journal od Obstetrics & Gynecology & Reproductive Biology, 230, 108 – 119. DOI: 10.1016/j.ejogrb.2018.09.030

Hassan, M. A. M. ir S. R. Killick 2003. Effect of Male Age on Fertility: Evidence for the Decline in Male Fertility With Increasing Age. Fertility and Sterility, 79 (3). DOI: 10.1016/S0015-0282(03)00366-2

van de Kaa, D. J. 2002. The Idea of Second Demografic Transition in Industrialized Countries. Paper presented at the Sixth Welfare Policy Seminar of the National Institute of
Population and Social Security, Tokyo, Japan, 29 January 2002.  Prieiga internetu: http://websv.ipss.go.jp/webj-ad/WebJournal.files/population/2003_4/Kaa.pdf

van de Kaa, D. J. 2004. Is The Second Demographic Transition a Useful Research Concept? Questions and Answers. Vienna yearbook of Population Research, 2, 4 – 10. Prieiga internetu: https://www.jstor.org/stable/23025432?seq=1

Loane, M. ir kt. 2013. Twenty-year trends in the prevalence of Down syndrome and other trisomies in Europe: impact of maternal age and prenatal screening. European Journal of Human Genetics 21, 27 – 33. DOI: 10.1038/ejhg.2012.94

Marcinkevičienė, D. 2009. Civilinė metrikacija ir santuoka Lietuvoje 1940 – 1969 m. Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai 1:51-58. Prieiga internetu: https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=32367

Molina, J. A. 2020. The Work–Family Conflict: Evidence from the Recent Decade and Lines of Future Research. Journal of Family and Economic Issues, Springer, 42 (1), 4 – 10. DOI: 10.1007/s10834-020-09700-0

Molina-Garcıa, L., E. M. Cocera – Ruız, M. Hidalgo-Ruiz,  E. Conde-Puertas, M. Delgado-Rodrıguez, J. M. Martınez-Galiano 2019. The delay of motherhood: Reasons, determinants, time used to achieve pregnancy, and maternal anxiety level. PLoS ONE 14(12). DOI: 10.1371/journal.pone.0227063

Odeh, L. E. 2010. A Comparative Abnalysis of Global Norht and Global South Economies. Journal of Sustainable Development in Africa, 12 (3), 1520 – 5509. Prieiga internetu: https://jsd-africa.com/Jsda/V12No3_Summer2010_A/PDF/A%20Comparative%20Analysis%20of%20Global%20North%20and%20Global%20South%20Economies%20(Odeh).pdf

Rondinelli, C.,  A. F. Aassve ir C. Billari 2010. Women’s Wages and Childbearing Decisions: Evidence from Italy. Demographic Research, 22, 549 – 578. DOI: 10.4054/DemRes.2010.22.19

Stankūnienė V, A. Maslauskaitė ir M. Baublytė 2013. Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas.

 

Teksto autorė Nacionalinės šeimos tarybos vyr. specialistė Vilma Ražauskienė