2022 m. spalio 11 d. Kaune įvyko Nacionalinės šeimos tarybos, Kauno rajono savivaldybės Šeimos tarybos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Skyrybos šeimoje – vaikui reikia abiejų tėvų“.

Susitikimo tikslas – plėtoti šeimos politikos formavimo galimybes per Šeimos tarybų/komisijų veiklą, kuriant šeimai palankią aplinką savivaldybėse, regioniniu ir  nacionaliniu mastu, pasidalinti gerąja veiklos patirtimi, įtraukiant šeimų bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovus, stiprinant  šeimų interesų atstovavimo iniciatyvas.

Susitikime dalyvavo atstovai iš skirtingų su šeimomis dirbančių institucijų. Džiugu, kad į konferencijoje prisijungė ne tik atstovai iš Kauno apskrities, tačiau šia tema besidominčiųjų sulaukėme ir iš Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Vilkaviškio, Klaipėdos, Plungės, Kretingos, Varėnos, Kupiškio, Telšių, Šilalės, Rietavo, Tauragės bei Molėtų savivaldybių.

Nacionalinės šeimos tarybos pirminkė Doc. dr. Ramunė Jurkuvienė konferenciją pradėjo mintimi apie dialogo svarbą ir esamą jo kultūrą dabartinėje mūsų visuomenėje.

Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė aptarė kylančias problemas skyrybų metu iš vaiko perspektyvos. Pranešimo metu atkreiptas dėmesys, kad santuoka, jos sudarymas ir nutraukimas yra asmenų privataus gyvenimo dalis, o tarnybos dalyvavimas galimas tik kraštutiniu atveju.

Apie psichoemocinius vaikų išgyvenimus tėvams skiriantis pasidalijo psichologinės paramos ir konsultavimo centro direktorė, LSMU lektorė, Kauno šeimos tarybos narė Dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė. Pranešėja teigė, kad vaiko pasaulis formuojasi pagal tėvų (su)gyvenimą, tad skyrybų metu, ypač kuo vaikas yra mažesnis, tuo jis labiau sugeria tą tėvų patirtį ir išgyvenimus.

Taip pat šioje konferencijoje pranešimą skaitė ir darbo su šeima ekspertė Carla Naafs, kuri dalijosi Nyderlandų praktika, kai skyrybų procese specialistai dirba su abiem tėvais. Pranešėja akcentavo, jog skyrybų metu ne tik vaikui bet ir tėvams yra reikalinga pagalba. Tarpininkai turėtų skatinti tėvus išlaikyti pagarbą tarp savęs ir padrąsintų, kad toks darbas su šeima yra ilgas procesas, reikalaujantis daug pastangų iš abiejų asmenų.

Pranešėjos iš paramos šeimai centro VšĮ Darnūs namai Doc. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė, VDU Socialinio darbo katedra ir Diana Nefienė pateikė palyginimą, kad šeima yra kaip sistema, kurios nariams reikia darnos, kad būtų atliepiami šeimos narių poreikiai. Pranešėjos pastebi, kaip svarbu šiame skyrybų procese turėti asmenis (tarpininkus, mediatorius), į kuriuos galėtų atsiremti ir ieškoti patarimų.

Antrojoje konferencijos dalyje Lietuvos Šeimos centro direktorė Vijoleta Vitkauskienė ir Šeimos ir asmens saviugdos centro Bendrakeleiviai atstovė Živilė Vaitiekūnienė pristatė gerąsias Lietuvoje veikiančias praktikas ir kokią specializuotą kompleksinę pagalbą išgyventantiems skyrybas asmenims gali suteikti tam paruošti specialistais. Pastebėta, kad dažnai žmonės prisijungia į mokymus tik, kai rekomendacija ateina iš pažįstamų, tad konferencijos metu buvo pasiūlyta ieškoti būdų, kaip sėkmingai būtų galima dalintis gerąja praktika su visuomene.

Diskusijų metu konferencijos dalyviai išskyrė keletą esminių krypčių, kur dar būtų galima susikoncentruoti, siekiant spręsti problemas, susijusias su skyrybomis šeimoje:

  • Lietuvoje turime kokybiškų paslaugų darbui su šeima, tačiau šios paslaugos yra nepakankamai išviešintos, todėl tik maža dalis gyventojų pasinaudoja specialistų teikiama pagalba. Galėtų egzistuoti paslaugų žemėlapis, tokiu būdu susisteminant turimas paslaugas;
  • Reikalingas bendradarbiavimas tarp paslaugų teikėjų, kad būtų pasiektas efektyvus ir kokybiškas suteiktų paslaugų rezultatas;
  • Regionuose vis dar itin trūksta specialistų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nesant reguliariam finansavimui, yra sudėtinga užtikrinti veiklos tęstinumą;
  • Pastebimas poreikis papildomai dirbti su šeimomis dirbančiais specialistais, investuojant į jų kompetencijų atnaujinimą, pasirūpinant jų darbo krūviu ir emocine sveikata;
  • Būtina dar mokykloje pradėti kalbėti apie pasirengimą šeimai, kylančius iššūkius šeimoje ir skyrybų atvejus.

Dėkojame visiems dalyviams už darnų diskutavimą, išreikštą norą bendradarbiauti ir artimiausiu metu suformulavę konferencijoje išsakytus pasiūlymus, svarstysime, kaip juos galime pateikti atitinkamoms institucijoms.

 

Konferencijoje skaityti pranešimai buvo transliuojami tiesiogiai, tad nedalyvavusius, labai kviečiame peržiūrėti ir išklausyti įrašą