Tarptautinės šeimos dienos proga Biržų rajono savivaldybės šeimos taryba kartu su Nacionaline šeimos taryba visus specialistus, dirbančius su šeimomis, savivaldybių šeimos tarybų / komisijų atstovus pakvietė į konferenciją „Šeima veikia. Sprendimai kuriantys ateitį“. Konferencijos tikslas – sustiprinti šeimas ir su jomis dirbančius specialistus, padėti pamatyti šeimą ne kaip paslaugų vartotoją, bet kaip gebančią savarankiškai priimti sprendimus, rūpintis savo nariais, ieškoti pagalbos ir ją priimti. Tam būtinas ne tik informacijos perdavimas, bet ir gilesnis santykio kūrimas, emocinis ryšys bei tarpusavio supratimas.
Nuo to, kokius sprendimus priimame savo šeimos, darbuose, bendruomenėse priklauso ne tik mūsų kasdienybė, bet ir tai, kokią ateitį kursime. Būtent su tokiu kvietimu apmąstyti atsakomybę už savo pasirinkimus konferenciją atidarė Biržų rajono savivaldybės šeimos tarybos pirmininkė Kristina Pikūnė.
Pirmąjį pranešimą skaitė dr. Lijana Gvaldaitė, Nacionalinės šeimos tarybos laikinoji pirmininkė, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė, apie tai, kokios šeimos politikos reikia Lietuvoje, įvardydama į kokius pagrindinius iššūkius reaguoja ir teikia pasiūlymus Nacionalinė šeimos taryba.
Sociologė dr. Irena Eglė Laumenskaitė savo pranešime „Ko reikia šeimai, ko reikia specialistams?“, kalbėjo apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė šeima: vienišumas, emocinis uždarumas, skyrybos, paauglių smurtas, depresija ir savižudybės. Visa tai tampa vis dažnesniais reiškiniais mūsų visuomenėje. Anot pranešėjos, dalis problemų kyla dėl silpstančių žmonių ryšių ir emocinio atvirumo trūkumo. Šeimos dažnai pavargsta nuo išorinio spaudimo, užsidaro rūpesčiuose, todėl elgiasi pasyviai. Todėl būtina kelti klausimą – kaip mes galime ne tik teikti paslaugas, bet ir padėti šeimai atgauti vidinę motyvaciją bei pasitikėjimą savo gebėjimais? Bus keliamas klausimas – ar tikrai gerai pažįstame tas šeimas, kurioms norime padėti? Ir ar skiriame pakankamai dėmesio individualiai pagalbai – ypač tada, kai jos reikia labiausiai? Pranešėja taip pat skyrė dėmesį ir specialistų motyvacijai, atkreipdama dėmesį, kad specialistai yra skirtingi, turintys skirtingas patirtis. Be to I. Laumenskaitė padrąsino specialistus apmąstyti savo talentus, unikalumą ir užfiksuoti visus įvykius ir žmones, kada pasijuntama, kaip dovana kitiems. Jos nuomone, atsakius į šį klausimus sustiprės specialistų motyvacija. Antras svarbus dėmuo – bendravimas tarpusavyje su darbo kolegomis ir bendradarbiavimas, tarpusavio palaikymas. Visą pranešimą galite skaityti paspaudę čia.
Šeimos konferencijos metodo pristatyme Šeimos konferencijos metodo supervizorė, koordinatorė Rimtautė Stramkauskienė pristatė, kaip išgirsti vaiko balsą, kaip padėti šeimai įvardyti savo problemas ir paieškoti sprendimų kartu – ramiai, su pagarba, įtraukiant visus šeimos narius. Pranešime ir praktiniuose pavyzdžiuose atskleistas požiūris, kad pagalba šeimai prasideda nuo įsiklausymo, nuo paprasto, bet svarbaus klausimo: „kaip tau sekasi?“. Pranešėja teigė, kad „išgirstas poreikis – pagalbos pradžia“ ir tokiame darbe šeimai yra itin svarbu sulaukti padrąsinančių žodžių iš specialistų.
Judita (Kaišiadorių vyskupijos šeimos centro vadovė, programos „Vakarai su šeima“ koordinatorė) ir Aidas Bernatoniai pristatė šeimų stiprinimui skirtą programą „Vakarai su šeima“, kuri kviečia kurti kassavaitinę tradiciją – susirinkti visai šeimai kartu, kalbėtis, planuoti, mokytis dainuojant, žaidžiant, dalintis maistu, emocijomis ir atsakomybėmis. Tokie susitikimai tampa ne tik ryšio kūrimo įrankiu, bet ir vertybių perdavimo bei artumo šaltiniu. Progama skirta: stiprinti ryšiams tarp šeimos narių: tėvų, vaikų ir sutuoktinių; kurti šeimos tradicijas; perduoti savo vertybes; mokytis turiningai leisti laiką kartu su šeima. Programą pagal paruoštą medžiagą savo šeimose veda patys tėvai. Konferencijos metu pranešėjai vedė praktinį užsiėmimą, kuriame konferencijos dalyviai galėjo išbandyti, kaip gali būti įvykdomas toks užsiėmimas.
Konferencijos dalyviai buvo pakviesti ne tik klausytis, bet ir veikti – išgirsti, pajusti, atpažinti save ir kitą. Nes tik įgalinta šeima gali padėti savo nariams augti, o įgalinta bendruomenė – kurti sveikesnę, šviesesnę visuomenę.