Lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Nacionalinės šeimos tarybos ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuota diskusija „Gausių šeimų stiprinimas Lietuvoje: iššūkiai, poreikiai ir sprendimai”. Taryba, atsižvelgdama į pastaruoju metu gausių šeimų atstovų, organizacijų, iškeltus poreikius ir problemas, surinkusi informaciją iš savivaldybių apie jų teikiamas paramos priemones šioms šeimoms, subūrė politikus, ekspertus, institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus bei pačias šeimas aptarti aktualiausių gausių šeimų iššūkių. Diskusiją moderavo Jurgita Salinienė – Lietuvos šeimos centro vadovė.
Diskusiją atidariusi Nacionalinės šeimos tarybos narė, laikinai einanti Tarybos pirmininko pareigas, Lijana Gvaldaitė pabrėžė, kad gausių šeimų situacija iliustruoja bendrą Lietuvos demografinę tendenciją – jų santykinė dalis mažėja. Remiantis oficialia statistika ir tyrimų duomenims, gausių šeimų yra apie 9 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis – 12 procentų. Jos sudaro svarbią, bet drauge ir labai pažeidžiamą visuomenės dalį (ne socialinės rizikos prasme, nes tokių šeimų skaičiuojama apie 1 proc., bet), pagal gyvenimo sąlygas – pagal ES rodiklius išlieka prasčiausios – nuo būsto perpildymo ir energetinio skurdo iki didžiausios skurdo rizikos visoje šeimų grupėje. Tai rodo, kad būtina kryptinga ir duomenimis grindžiama politika, kuria būtų ne tik gerinamos šeimų materialinės sąlygos, bet ir kuriama palankesnė aplinka šeimų gausėjimui, į ką turi ir bando orientuotis šeimos ir demografijos politika.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius pasidalijo savo asmenine patirtimi ir vizija, ko reikia, kad stiprėtų gausios šeimos. Seimo narė, peticijų komisijos pirmininko pavaduotoja Giedrė Balčytytė iškėlė kultūrinio naratyvo svarbą. Jos teigimu, parama gausioms šeimoms neturėtų būti suvokiama kaip pašalpa, o kaip padėka už jų indėlį visuomenei. Žodynas, kuris menkina žmonių orumą, turi būti keičiamas, kad gausios šeimos būtų matomos ne kaip paramos prašytojai, bet kaip vertinga visuomenės dalis. Jei valstybė dėkoja šeimoms už jų svarbų vaidmenį, žmonės neturėtų būti priversti kreiptis paramos tam, kad gautų šią padėką. Klausimas, kaip valstybė turėtų traktuoti gausias šeimas, yra ne tik teisinis ar ekonominis – tai ir kultūrinio naratyvo klausimas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė atkreipė dėmesį, kad universalios paslaugos ir papildomos priemonės vis dar nepakankamai atliepia gausių šeimų poreikius. Šios šeimos susiduria su specifiniais iššūkiais: sudėtingu darbo ir šeimos derinimu, regioniniais skirtumais gaunant paslaugas, būsto įsigijimo ir išlaikymo sunkumais. Todėl, viceministrės nuomone, svarbiausia – tiksliai identifikuoti sprendimus, kurie atlieptų šiuos iššūkius. Ministerija informuoja, kad kitais metais planuojama nacionalinė informacinė kampanija apie šeimą, kurioje taip pat bus akcentuojamas gausių šeimų vaidmuo. Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė priminė, kad šeimos politika Lietuvoje tebėra fragmentiška. Šeima, jos teigimu, dažnai nematoma kaip aiškiai apibrėžtas vienetas, o viešajame diskurse nyksta skirtumai tarp labai skirtingų šeimų formų. Tai silpnina ir teisinę, ir kultūrinę šeimos politikos kryptį. Pagal Konstituciją santuoka ir šeima yra saugotinos vertybės, todėl jų svarba neturėtų būti ignoruojama.
Savo ekspertinėmis įžvalgomis pasidalijo Rasa Žemaitė, pabrėžusi, kad dėl kasdienio krūvio tėvams trūksta resursų ginti savo interesus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, todėl būtinas stipresnis institucinis šių šeimų atstovavimas. Pranešėjos teigimu, būtinas stipresnis gausių šeimų interesų atstovavimas, nes esant „visiems skirtai politikai“, ji realiai gali nepasiekti gausių šeimų. Pranešėja savo pasisakyme kėlė klausimą, ką galime padaryti, kad gausių šeimų gerovė augtų, o atsakingų gausių šeimų būtų daugiau? Gausių šeimų asociacijos veiklą ir gausių šeimų poreikius išsamiai pristatė Radviliškio rajono Gausių šeimų asociacijos „Šeimos židinys“ atstovė Audronė Beresnevičienė. Tarp būtiniausių priemonių įvardyta: sumažintas pensinis amžius tėvams, didesnė finansinė parama, platesnės lengvatos, geresnės darbo ir šeimos derinimo galimybės, visuomenės pripažinimas ir teigiamas naratyvas, paramos sistemos automatizavimas, mokinio krepšelio atnaujinimas bei nulinis GPM gausioms šeimoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Teresa Roščinska ir Soneta Brinienė pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galiojančias ir planuojamas priemones, skirtas gausioms šeimoms. Taip pat pristatė statistinius duomenis susijusius su socialinio būsto nuomos laukiančiųjų asmenų skaičiumi. Nacionalinės šeimos tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Deimantė Rusteikaitė pateikė pateikė savivaldybių teikiamos paramos palyginimą, atskleisdama ryškius netolygumus. Anot mokslinių tyrimų, esminiai gausių šeimų poreikiai susideda iš pirminių poreikių (įskaitant lėšos maistui, aprangai, būstui). Ypač turėtų būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad didelė šeimų dalis apklausose pažymi, jog jiems nepakanka lėšų dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Apibendrinus savivaldybėse teikiamą paramą, išryškėjo šios paramos formos: mokesčio už darželio lankymą ir maitinimą mažinimas, atleidimas ar mokesčio sumažinimas neformaliojo švietimo paslaugoms, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenimis įsigyti, parama būstui, kompensacijos apmokant komunalines paslaugas, žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos, transportas, materialinė parama (pirmoko krepšelis, kūdikio kraitelis, išmoka gimus vaikui, vienkartinės ir tikslinės pašalpos), papildomos paramos formos (kalėdinės dovanėlės, lengvatos laisvalaikio, sporto, kultūros vietose, vasaros stovyklos, vietinės rinkliavos lengvata, lengvata įsigyjant verslo liudijimą bei Šeimos kortelės lengvatos.
Trišalės tarybos narė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė akcentavo, kad ten, kur galioja kolektyvinės sutartys, dažnai numatomos papildomos priemonės šeimoms, todėl, pranešėjos manymu, svarbu, kad nacionaliniu susitarimu būtų susitarta dėl šeimai palankių priemonių įtraukimo į darbo rinkos politiką.
Diskusijoje akcentuota, kad parama gausioms šeimoms Lietuvoje yra fragmentuota, sunkiai pasiekiama ir plačiausiai teikiama tik tada, kai šeimos patiria socialinę riziką. Dalyviai siūlė diferencijuoti paramą pagal vaikų skaičių, kurti vieningą paramos sistemą, plėsti paslaugų prieinamumą, stiprinti gausių šeimų organizacijas bei perimti veiksmingas tarptautines praktikas.
Taryba taip pat sulaukė Gausių ir sąmoningų šeimų grupės kreipimosi, kuriame raginama kompleksiškai pasižiūrėti į gausių šeimų situaciją– ne tik materialinę, bet ir švietimo, infrastruktūros, darbo ir šeimos derinimo, bet ir kultūrinę kryptį, žvelgiant į šeimą kaip vertybę, į savaiminį gėrį vaikui ir suaugusiems.
Džiugu, kad diskusijoje dalyvavo gausių šeimų asociacijų atstovai: Pabradės gausių šeimų asociacija „Šeimyna“, Radviliškio gausių šeimų asociacija „Šeimos židinys“, Molėtų gausių šeimų bendrija ,,Šeimynėlė“, Vilniaus miesto gausių šeimų bendrija ,,Vilniaus šeimyna“. Jų dalyvavimas dar labiau išryškino šios temos aktualumą ir autentiškumą.
Ši diskusija – svarbus žingsnis siekiant kurti kryptingą ir šeimų poreikiais paremtą politiką. Diskusijos įrašą rasite čia.