Nacionalinė šeimos taryba, kaip ir kasmet pristato Metinį pranešimą, kurio tikslas kompleksiškai apžvelgti šeimų būklę ir šeimos politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Pranešimas parengtas remiantis dr. Irenos Blaževičės ir dr. Birutės Peištarės atliktų tyrimų pagrindu. Tyrimo pagrindą sudaro anksčiau atliktų tyrimų apžvalga, aktualių nacionalinių ir tarptautinių statistikos duomenų analizė bei viešai prieinamų tyrimų ir ataskaitų antrinių duomenų analizė.
Šiuo metu Lietuvoje šeimos politikos vertinimas vykdomas fragmentiškai, analizuojant atskiras su šeimos politika susijusias sritis. Rengiant šią studiją siekta platesnio, integruoto požiūrio, todėl pranešimo struktūra buvo pasirinkta remiantis Nacionalinės šeimos tarybos sekretoriato vyriausiosios specialistės, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos programos absolventės Deimantės Rusteikaitės 2025–2026 m. atlikto tyrimo „Šeimos politikos ir gerovės indeksų sisteminė analizė: prielaidos Lietuvos šeimos politikos indekso kūrimui“, vykdyto Tarybos užsakymu, rezultatais, kuriuose analizuojamos šeimos politikos indekso kūrimo prielaidos. Tyrimo kontekste siūlomas indekso modelis sudaro pagrindą nuoseklios šeimos politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtrai Lietuvoje. Atsižvelgiant į šias teorines ir analitines prielaidas, pranešime pateikiama studija struktūruota į tris tarpusavyje susijusias dalis, integruojant šeimos indeksui siūlomas taikyti šeimos politikos ir gerovės sritis: švietimas, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, valstybės išlaidos ir finansinė parama, ekonominė gerovė, sveikata, subjektyvi šeimos gerovė ir santykiai, būstas ir aplinka bei gimstamumas.
Pirmojoje dalyje analizuojama švietimo sritis, apimanti ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį bei įtraukųjį ugdymą. Čia nagrinėjami tiek pasiekti proveržiai, tiek išliekanti regioninė atskirtis, mokinių pasiekimų poliarizacija, susijusi su socioekonominiais veiksniais, ir iškritimo iš ugdymo sistemos rizika, taip pat vertinama teisinė įtraukiojo ugdymo bazė ir jos įgyvendinimas praktikoje, atskleidžiant šių veiksnių poveikį šeimos gyvenimui.
Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas šeimų fizinei ir psichinei sveikatai. Analizė pradedama nuo pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų reikšmės šeimai ir nuosekliai pereinama prie įvairių rizikos veiksnių, darančių įtaką vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų sveikatai. Nagrinėjamos tokios temos kaip žalojančios vaikystės patirtys, savižudybių rodikliai ir psichikos sveikatos būklė, probleminis interneto naudojimas bei paauglių lytiškumo ugdymas, pabrėžiant šių aspektų poveikį visos šeimos gerovei.
Trečiojoje dalyje analizuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai, formuojantys šeimos gerovę. Joje aptariamos gimstamumo skatinimo priemonės, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo galimybės bei iššūkiai, šeimų skurdo rizika ir socialinės paramos kompensacinis vaidmuo. Taip pat nagrinėjamas būsto prieinamumas ir valstybės teikiamos paramos priemonės šeimoms Lietuvoje. Studijos pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl konkrečių politikos priemonių taikymo skirtingose srityse, siekiant gerinti šeimų gyvenimo sąlygas ir stiprinti šeimos politikos efektyvumą Lietuvoje.
Perskaityti pranešimą galite paspaudę šią nuorodą.