Birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje Nacionalinė šeimos taryba kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Šeimų būklė Lietuvoje: pagrindiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“. Renginyje dalyvavo savivaldybių šeimos tarybų ir komisijų nariai, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, specialistai, dirbantys su šeimomis, Nacionalinės šeimos tarybos nariai bei kiti šeimos politikai neabejingi dalyviai. Konferencijos metu buvo pristatyti naujausi duomenys apie Lietuvos šeimų situaciją, aptartos savivaldybių gerosios praktikos ir specialistų įžvalgos apie šiandienos šeimų poreikius.

Pirmojoje konferencijos dalyje pristatyta dr. Irenos Blaževičės ir dr. Birutės Peištarės parengta studija „Šeimų būklės apžvalga Lietuvoje“, kurios pagrindu rengtas Nacionalinės šeimos tarybos Metinis pranešimas.

Dr. Irena Blaževičė savo pranešime analizavo švietimo sritį, pabrėždama jos svarbą ne tik vaikų ugdymui, bet ir šeimos ekonominiam stabilumui bei socialinei gerovei. Pranešime akcentuota reikšminga ankstyvojo ugdymo plėtra ir augantis vaikų įsitraukimas į ikimokyklinio ugdymo sistemą, tačiau kartu atkreiptas dėmesys į išliekančią regioninę atskirtį. Kaimo vietovėse ugdymo paslaugų prieinamumas išlieka gerokai mažesnis nei miestuose, o gyvenamoji vieta vis dar turi didelę įtaką ugdymo kokybei ir mokinių pasiekimams. Taip pat aptarti mokyklų tinklo pertvarkos padariniai, didėjantis mokytojų trūkumas, pedagogų senėjimo problema bei augantis ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastas. Kalbėdama apie įtraukųjį ugdymą, pranešėja išskyrė didėjantį specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių ir iššūkius, susijusius su pagalbos specialistų trūkumu bei mokyklų pasirengimu užtikrinti kokybišką ugdymą visiems vaikams.

Dr. Birutė Peištarė pristatė Lietuvos šeimų sveikatos ir socialinės gerovės situacijos analizę. Pirmojoje pranešimo dalyje daug dėmesio skirta fizinei ir psichikos sveikatai. Pabrėžta pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų reikšmė, aptarti iššūkiai, susiję su pogimdyvine depresija, smurtu prieš vaikus, specialistų trūkumu bei netolygiu paslaugų prieinamumu. Pranešėja akcentavo būtinybę stiprinti integruotą pagalbos šeimai sistemą, apjungiančią sveikatos, socialines ir švietimo paslaugas. Taip pat aptarta vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos situacija, savižudybių prevencija, socialinės izoliacijos, vienišumo ir skurdo poveikis emocinei gerovei. Didelis dėmesys skirtas augančiam probleminiam interneto naudojimui, elektroninėms patyčioms bei didėjančiam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui tarp paauglių.

Antrojoje pranešimo dalyje nagrinėti socialiniai ir ekonominiai šeimų gyvenimo aspektai. Aptartas mažėjantis gimstamumas, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo iššūkiai, vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas bei šeimų skurdo rizika. Pabrėžta, kad ilgalaikė šeimų gerovė priklauso ne tik nuo finansinės paramos, bet ir nuo kokybiškų paslaugų, lanksčių darbo sąlygų bei emocinės paramos tėvams. Pranešime taip pat analizuotas skyrybų poveikis vaikų gerovei ir akcentuota mediacijos bei specializuotos pagalbos svarba. Pasak pranešėjos, tik kompleksinė ir koordinuota valstybės politika gali užtikrinti geresnę šeimų gyvenimo kokybę bei tvarią visuomenės raidą.

Nacionalinės šeimos tarybos narė, laikinai einanti tarybos pirmininko pareigas, dr. Lijana Gvaldaitė pristatė Tarybos rekomendacijas, parengtas remiantis studijos išvadomis. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje matomi ir pozityvūs pokyčiai, ir reikšmingi iššūkiai. Plečiamas ankstyvasis ugdymas, didinama finansinė parama šeimoms, daugiau dėmesio skiriama vaikų emocinei gerovei ir ankstyvajai pagalbai šeimoms. Vis dėlto išlieka būsto prieinamumo, finansinio nesaugumo, darbo ir šeimos derinimo problemos, o mažėjantis gimstamumas, vienų tėvų ir gausių šeimų patiriami sunkumai bei aukšti skyrybų rodikliai kelia vis didesnį susirūpinimą. Taryba rekomenduoja stiprinti šeimos politikos koordinavimą, plėtoti demografinę strategiją, didinti būsto prieinamumą, plėsti ankstyvojo ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugas, stiprinti psichikos sveikatos sistemą bei mažinti regioninius ir socialinius skirtumus švietimo srityje.

Antrojoje konferencijos dalyje dėmesys buvo skirtas savivaldybių patirčiai kuriant šeimai draugišką aplinką. Pranešėjai pristatė konkrečias iniciatyvas, kurios padeda stiprinti bendruomenes ir gerinti šeimų gyvenimo kokybę vietos lygmeniu.

Vilkaviškio rajono savivaldybės šeimos tarybos pirmininkė, vicemerė ir Nacionalinės šeimos tarybos narė Daiva Riklienė pasidalijo savivaldybės patirtimi stiprinant šeimų gerovę. Šiemet Vilkaviškio rajono savivaldybė buvo pripažinta Šeimai draugiškiausia savivaldybe už nuoseklų šeimos vertybių puoselėjimą, bendruomeniškumo stiprinimą ir kultūros paslaugų prieinamumo didinimą. Pranešime pristatytos įvairios priemonės šeimoms: finansinė parama gimus vaikui, simbolinės dovanos naujagimiams, kokybiškų vaikų vasaros stovyklų finansavimas, gausių šeimų pagerbimo iniciatyvos, edukaciniai konkursai bei šeimai skirti renginiai. Akcentuota, kad savivaldybės sėkmė grindžiama nuosekliu bendradarbiavimu su bendruomenėmis ir ilgalaikiu dėmesiu šeimos stiprinimui.

Rokiškio rajono savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkė Lina Valotkienė pristatė iniciatyvas, kuriomis siekiama kurti šeimoms patogesnę ir draugiškesnę aplinką. Viena ryškiausių jų – „Šeimos stotelės“, suteikiančios galimybę šeimoms su mažais vaikais trumpam pailsėti, pasinaudoti higienos patalpomis, perrengti ar pamaitinti vaikus. Pranešėja taip pat pristatė įvairias Šeimos tarybos iniciatyvas, susijusias su viešosios infrastruktūros pritaikymu šeimoms, šeimos vertybių sklaida vietos bendruomenėje bei tradicine Šeimos dienos švente. Pasak jos, sėkmingos iniciatyvos gimsta iš nuolatinio dialogo su gyventojais ir bendro siekio kurti aplinką, kurioje būtų gera gyventi visoms šeimoms.

Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pristatė savivaldybės patirtį plėtojant šeimų gerovei skirtas iniciatyvas. Druskininkai Šeimai draugiškiausia savivaldybės rinkimuose buvo įvertinti nominacijoje „Už šeimų gerovei skirtų iniciatyvų plėtrą“ už kryptingą ir inovatyvų požiūrį į šeimos politiką. Pranešime akcentuotas principas „mąstyk plačiai, bet veik vietos lygmeniu“, pristatyta „Vaikas+“ sistema, užtikrinanti įvairių paslaugų šeimai prieinamumą vienoje vietoje, bendruomenės stiprinimo programos ir koordinuotas darbas vaikų gerovės srityje. Tarp sėkmingų pavyzdžių išskirtas visų savivaldybės trečiokų mokymas slidinėti, savarankiškai organizuojamas ugdymo įstaigų maitinimas, užtikrintas vietų prieinamumas darželiuose bei modelis „Viena šeima – vienas planas“, leidžiantis koordinuotai spręsti vaikų gerovės klausimus.

Trečiojoje konferencijos dalyje buvo aptariami specialistų pastebimi šeimų poreikiai ir pagalbos sistemos iššūkiai.

Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichiatrė Rūta Amilevičienė savo pranešime atkreipė dėmesį, kad visuomenėje vis dar trūksta supratimo apie vaikų psichiatro darbą, o regionuose specialistai dažnai dirba ne tik savo, bet ir kitų sričių specialistų funkcijas, susidurdami su perdegimo rizika, supervizijų ir komandinės pagalbos stoka. Pranešėja pažymėjo, kad didelė dalis pagalbos ieškančių šeimų susiduria su socialinių ir tėvystės įgūdžių trūkumu, priklausomybėmis, socialine atskirtimi ar motyvacijos stoka. Taip pat vis ryškesniais iššūkiais tampa ekonominis ir socialinis nesaugumas, vaikų emocinės problemos, skaitmeninio pasaulio poveikis, elektroninės patyčios bei besikeičiantis požiūris į vaikų auklėjimą. Kalbėdama apie regionų situaciją, specialistė pabrėžė specialistų trūkumo, riboto paslaugų prieinamumo ir logistinių iššūkių problemas, tačiau kartu išskyrė glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir stipresnius bendruomeninius ryšius, kurie sudaro palankias sąlygas efektyvesnei pagalbai šeimoms.

SOTAS psichologas Andrius Atas kalbėjo apie pagalbos šeimoms sisteminius iššūkius. Remdamasis praktine patirtimi, jis išskyrė tris pagrindines problemas: ilgėjančias prevencinių paslaugų laukimo eiles, nepakankamai koordinuotą intervencinių paslaugų sistemą ir sudėtingą pagalbos organizavimą konfliktiškų skyrybų atvejais. Pranešėjas akcentavo aiškių bendradarbiavimo algoritmų tarp specialistų poreikį bei būtinybę konfliktinių skyrybų atvejais užtikrinti nuoseklų institucijų veiksmų koordinavimą.

VšĮ „Taikos raktai“ direktorė, mediatorė ir bendratėvystės konsultantė Ūla Dusevičienė savo pranešime analizavo pagalbos sistemą skyrybas išgyvenančioms šeimoms. Ji atkreipė dėmesį, kad praktikoje dažnai susiduriama ne su pagalbos priemonių trūkumu, o su jų fragmentacija ir koordinavimo stoka. Pranešėja pabrėžė, kad aukšto konflikto skyrybų atvejais būtina pereiti nuo kaltės paieškų prie rizikų vaikui valdymo. Pasak jos, vaikui didžiausią žalą daro ne pačios skyrybos, o ilgalaikis neišspręstas tėvų konfliktas, todėl specialistų užduotis yra ne tik spręsti ginčus, bet ir laiku atpažinti bei valdyti vaikui kylančias rizikas.

Emocinės sveikatos edukatorė ir turinio kūrėja Julija Žižė konferenciją užbaigė pranešimu apie šeimos ir tėvystės vaizdavimą viešojoje erdvėje. Ji kvietė susimąstyti, kaip visuomenėje matomi santykių, tėvystės ir šeimos pavyzdžiai formuoja jaunų žmonių požiūrį į šeimos kūrimą. Pranešėja pabrėžė, kad jaunimas dažnai bijo ne pačių vaikų ar gausios šeimos, o santykių griūties, vienatvės, perdegimo ir finansinio nesaugumo. Todėl itin svarbu viešojoje erdvėje rodyti daugiau pozityvių, autentiškų šeimos gyvenimo pavyzdžių, kurie stiprintų pasitikėjimą šeima.

Iš kairės: Rūta Amilevičienė, Ūla Dusevičienė, Lina Valotkienė, Julija Žižė.

Apibendrinant konferenciją, buvo pabrėžta, kad stipri valstybė prasideda nuo stiprios šeimos. Konferencijoje pristatyti tyrimai, savivaldybių patirtys ir specialistų įžvalgos atskleidė, jog šeimų gerovė priklauso nuo nuoseklios ir ilgalaikės politikos, apimančios ne tik finansinę paramą, bet ir prieinamas paslaugas, emocinį saugumą, bendruomeniškumo stiprinimą bei veiksmingą institucijų bendradarbiavimą. Nacionalinė šeimos taryba akcentuoja, kad siekiant gerinti šeimų gyvenimo kokybę Lietuvoje būtina stiprinti ilgalaikę šeimos politikos strategiją, daugiau dėmesio skirti gausių šeimų stiprinimui, pirmosioms 1000 vaiko gyvenimo dienų ir ankstyvajai pagalbai šeimoms, kuriant tvarią ir šeimai palankią visuomenę.

Visą konferencijos įrašą peržiūrėti galite šioje nuorodoje.