Spalio 19 d. Nacionalinės šeimos tarybos iniciatyva vykusiame nuotoliniame susitikime savivaldybių ir savivaldybių šeimos tarybų / komisijų atstovai aptarė, kaip moterų psichikos sveikatos priežiūrą – rizikos vertinimą, pagalbos organizavimą, prevenciją ir visuomenės informavimą – geriau integruoti į savivaldybių šeimos politiką.

Susitikimo metu Pogimdyvinės depresijos centro (PDC) vadovė Nida Vildžiūnaitė pristatė centro veiklą, teikiamą pagalbą ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis galimybes. Daug dėmesio skirta pogimdyvinės depresijos prevencijai, rizikos vertinimui ir pagalbos organizavimui.

Pogimdyvinės depresijos centro veikla ir pagalba šeimoms

Pogimdyvinės depresijos centras siekia stiprinti moterų psichikos sveikatą, didinti visuomenės informuotumą ir padėti užtikrinti, kad reikiama pagalba šeimas pasiektų laiku.

Pagrindinės centro veiklos kryptys:

    • Paslaugos tėvams: individualios konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai.

    • Specialistų kvalifikacijos tobulinimas ir mokymai.

    • Psichikos sveikatos raštingumo didinimas ir stigmos mažinimas.

    • Visuomenės informavimas ir švietimas.

    • Motinų poreikių atstovavimas.

    • Sisteminių pokyčių inicijavimas.

Pogimdyvinė depresija – svarbi visuomenės sveikatos problema

Tarptautinių tyrimų duomenimis, pogimdyvinė depresija nustatoma maždaug 15 proc., arba vienai iš septynių, moterų.

Lietuvoje vykdomos gimdžiusių moterų apklausos „Mano gimdymas“ duomenimis, 2020–2023 m. 22–24 proc. moterų galėjo turėti pogimdyvinės depresijos požymių, o 1–5 proc. – ir potrauminio streso sutrikimo požymių.

Apklausos duomenys taip pat atskleidžia didelį pagalbos poreikį: 79 proc. moterų, kurioms galėjo būti būdingi šie sutrikimai, niekada nebuvo gavusios psichikos sveikatos sutrikimo diagnozės, o 66 proc. niekada nebuvo lankiusios psichologo.

Depresijos simptomai gali pasireikšti skirtingais perinatalinio laikotarpio etapais: po gimdymo (40,1 proc.), nėštumo metu (33,4 proc.) arba dar prieš nėštumą (26,4 proc.). Pogimdyvinė depresija dažnai išryškėja per pirmąsias šešias savaites po gimdymo. Ji gali pasireikšti ne tik prislėgta nuotaika, bet ir nerimu ar bendro pobūdžio negalavimais. Maždaug dviem trečdaliams depresijos sutrikimą turinčių moterų taip pat pasireiškia nerimo sutrikimas. Pranešime taip pat pažymėta, kad apie 50 proc. moterų, kurioms diagnozuotas bipolinis sutrikimas, pogimdyviniu laikotarpiu patiria nuotaikos sutrikimų, dažniausiai depresiją.

Emociniai sunkumai, apie kuriuos svarbu kalbėti

2022 m. gimdžiusių moterų apklausoje „Mano gimdymas“ dalyvavo 1 763 moterys. Jos pateikė atsakymus, atskleidžiančius, kokių sunkių emocinių išgyvenimų gali patirti motinos:

    • 17 proc. nurodė patyrusios tokių sunkių būsenų, kad kilo minčių ar fantazijų pakenkti savo kūdikiui.

    • 15 proc. bent kartą buvo pagalvojusios apie savižudybę.

    • Septynios apklausos dalyvės nurodė po gimdymo mėginusios nusižudyti.

Pranešėja pabrėžė, kad su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti bet kuri mama, todėl svarbu laiku atpažinti riziką, suteikti palaikymą ir užtikrinti galimybę gauti profesionalią pagalbą.

Daugiau dėmesio motinų psichikos sveikatai sveikatos priežiūros įstaigose

Susitikime pristatyti nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioję pokyčiai, susiję su motinų psichikos sveikatos priežiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ). Numatyta daugiau dėmesio skirti moters emocinei būklei: pateikiant užpildyti Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalę ir pasiteiraujant apie motinos psichikos sveikatą, informuojant apie pagalbos galimybes ir nukreipiant pas specialistus.

Pranešėja taip pat pristatė 2024–2025 m. Pogimdyvinės depresijos centro įgyvendintą bandomąjį projektą, kuriuo siekta stiprinti sveikatos priežiūros specialistų pasirengimą atpažinti pogimdyvinę depresiją ir tinkamai reaguoti į pacientų poreikius.

Projekto metu įgyvendintos šios veiklos:

    • 2024 m. Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigoms organizuoti pogimdyvinės depresijos rizikos vertinimo ir pagalbos teikimo mokymai, parengtos rekomendacijos.

    • 2025 m. stiprinti specialistų, dirbančių su nėščiosiomis, gimdyvėmis ir šeimomis po gimdymo, psichologinio atsparumo įgūdžiai ir didintas jų psichikos sveikatos raštingumas.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl būtina nuosekliai rengti specialistus ir užtikrinti aiškų pagalbos organizavimą. Psichikos sveikatos sunkumų patiriančiai motinai pačiai ieškoti tinkamų paslaugų gali būti itin sunku, todėl svarbus koordinuojantis asmuo, padedantis orientuotis pagalbos sistemoje.

Rekomendacijos ir praktiniai pagalbos algoritmai

Projekto metu parengtos rekomendacijos ir vidiniai algoritmai sveikatos priežiūros įstaigoms. Juose apžvelgtos tarptautinės ir kitų šalių pogimdyvinės depresijos prevencijos rekomendacijos, perinatalinės depresijos prevencijos priemonės, nėštumo ir pogimdyminio laikotarpio psichikos sveikatos priežiūros gairės bei įrodymais grįstos klinikinės praktikos rekomendacijos.

Taip pat apibendrinti Lietuvoje galiojantys sveikatos apsaugos ministro įsakymai, susiję su pogimdyvinės depresijos prevencija, ir parengtas pirminis pogimdyvinės depresijos atpažinimo bei reagavimo algoritmas Vilniaus poliklinikoms. Jame numatyti pagrindiniai žingsniai: rizikos atpažinimas, reagavimas ir pagalbos suteikimas. Be to, parengtos rekomendacijos konkrečioms poliklinikoms, atsižvelgiant į jose nustatytas situacijas ir iššūkius.

Ką atskleidė sveikatos priežiūros įstaigų apklausa?

Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų apklausos rezultatai parodė, kad moterys palankiai vertina praktiką, kai nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu vertinama depresijos rizika. Vis dėlto jos norėtų, kad konsultacijoms būtų skiriama daugiau laiko ir kad psichologinės konsultacijos nėštumo metu būtų lengviau prieinamos.

Daugiau nei pusė apklaustų specialistų nurodė susiduriantys su psichikos sveikatos sunkumų patiriančiomis pacientėmis. Vienas pagrindinių iššūkių – trumpas konsultacijoms skirtas laikas. Mažiau nei pusė specialistų buvo dalyvavę mokymuose apie depresijos simptomų atpažinimą, todėl išryškėjo tolesnių kvalifikacijos tobulinimo mokymų poreikis.

Specialistai taip pat pastebi, kad kai kurioms pacientėms sunku įsitraukti į pagalbos procesą: jos gali atsisakyti siūlomos pagalbos ar priešintis jai. Tai dar kartą parodo, kaip svarbu kurti pasitikėjimu grįstą santykį, tinkamai informuoti moteris ir užtikrinti joms prieinamas paslaugas.

Apklausos duomenimis, devynios iš dešimties moterų norėtų, kad pogimdyvinės depresijos rizikos vertinimas taptų įprasta nėštumo ir pogimdyminės priežiūros dalimi.

Savivaldybių pasirengimas: kur esame ir ko dar trūksta?

Po PDC vadovės pristatymo savivaldybių atstovai buvo pakviesti pasidalyti patirtimi ir įvertinti situaciją savo savivaldybėse. Diskusijoje aptarti pagalbos organizavimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir prevencijos klausimai.

Savivaldybių atstovų atsakymai atskleidė, kad motinų psichikos sveikatos priežiūrai ir pogimdyvinės depresijos prevencijai savivaldybėse vis dar reikia skirti daugiau dėmesio. Nors dalis atstovų žino, kur nukreipti psichikos sveikatos sunkumų patiriančias moteris, išryškėjo ir neapibrėžtumas dėl pagalbos galimybių bei jos organizavimo.

Diskusijoje taip pat pabrėžta glaudesnio savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo svarba organizuojant tėvų edukaciją, didinant psichikos sveikatos raštingumą ir įgyvendinant prevencines veiklas. Paaiškėjo, kad nėščiųjų ir motinų psichikos sveikata ne visur aiškiai atsispindi savivaldybių šeimos politikos prioritetuose, o pagalbos kelias moterims, kurioms nėštumo metu ar po gimdymo nustatoma depresijos rizika, ne visada yra pakankamai aiškus.

Šios įžvalgos rodo, kad svarbu ne tik stiprinti esamas prevencines iniciatyvas, bet ir nuosekliai plėtoti pagalbos sistemą: aiškiau apibrėžti pagalbos organizavimo procesus, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tiek moterys, tiek su jomis dirbantys specialistai žinotų, kur kreiptis ir kokia pagalba prieinama.

Kokios prevencijos priemonės jau taikomos savivaldybėse?

Kalbėdami apie ankstyvosios prevencijos priemones, skirtas mamų emocinei sveikatai stiprinti, savivaldybių atstovai dažniausiai minėjo:

    • Nevyriausybinių organizacijų, veikiančių psichikos sveikatos srityje, veiklą.

    • Būsimų tėvų edukaciją.

    • Informacinę ir dalijamąją medžiagą tėvams.

    • Aktyvias vietos bendruomenes.

Rečiau buvo minimos reguliarios paskaitos emocinės sveikatos temomis, privačios paslaugos mamoms, pavyzdžiui, žindymo konsultacijos, dulų paslaugos, edukacija ir fizinio aktyvumo veiklos, taip pat publikacijos žiniasklaidoje ir viešieji renginiai mamoms bei poroms.

Savivaldybių atstovai taip pat pasidalijo savo aplinkoje veikiančių įstaigų, organizacijų, specialistų, verslų ir bendruomenių, galinčių prisidėti prie šeimų, motinų psichikos sveikatos ir žmogaus teisių stiprinimo, pavyzdžiais. Tarp jų minėti savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, Krizinio nėštumo centras, KOPA, psichikos sveikatos centrai, socialinių paslaugų centrai, bendruomeniniai šeimos namai, „Tėvų linija“, „Mamos linija“, „Neišnešiotukas“, Moterų krizių centrai, Moterų pagalbos linija, šeimų ir mamų klubai, nevyriausybinės organizacijos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, pedagoginės psichologinės tarnybos, bibliotekos ir kitos vietos iniciatyvos.

Šie pavyzdžiai rodo, kad savivaldybėse jau yra įvairių išteklių, kuriuos būtų galima veiksmingiau susieti į bendrą pagalbos sistemą.

Ką savivaldybės gali padaryti?

Nida Vildžiūnaitė paragino savivaldybes įvertinti gimstamumo rodiklius ir pagalvoti, kaip užtikrinti tinkamą pagalbą šeimoms, atsižvelgiant į tai, kad maždaug 15 proc. moterų gali susidurti su pogimdyvine depresija. Svarbu įvertinti ne tik galimą pagalbos poreikį, bet ir tai, kaip moterys yra pasiekiamos, atpažįstamos bei palydimos pagalbos sistemoje.

Siekiant nuoseklių pokyčių pogimdyvinės depresijos prevencijos ir pagalbos srityje, savivaldybėms siūloma:

    • Numatyti motinų psichikos sveikatos stiprinimo prioritetus.

    • Parengti veiksmų ir stebėsenos planą, užtikrinti veiklų tęstinumą.

    • Paskirti koordinuojantį asmenį, atsakingą už pagalbos organizavimo klausimus.

    • Stiprinti bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių bei pačių mamų.

    • Numatyti finansavimą ir kitas reikalingas priemones.

    • Užtikrinti specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

    • Į veiklų planavimą ir įgyvendinimą įtraukti motinas, atsižvelgiant į jų poreikius ir patirtis.

Pogimdyvinės depresijos centras kviečia bendradarbiauti

Pogimdyvinės depresijos centras kviečia savivaldybes kreiptis dėl paslaugų ir priemonių, kurios galėtų padėti stiprinti vietos pagalbos sistemą. Centras gali pasiūlyti:

    • Rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigoms.

    • Specialistų kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

    • Informacinę ir dalijamąją medžiagą pacientėms.

    • Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalės taikymo ir rezultatų vertinimo mokymus specialistams.

    • Konsultacijas ir patirties dalijimąsi su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

    • Renginius visuomenei ir tikslinėms grupėms (programos „Žvelk giliau“ iniciatyvas).
    • Konsultacijas tėvams.

Po susitikimo Nacionalinė šeimos taryba kreipsis į savivaldybių šeimos tarybas ir komisijas, kviesdama apsvarstyti moterų psichikos sveikatos nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu klausimus, įvertinti esamą situaciją savivaldybėje, numatomus veiksmus ir kylančius iššūkius bei pasidalyti savo įžvalgomis ir gerąja patirtimi, kuri padėtų stiprinti pagalbą moterims ir šeimoms.

________________________________________________________________________________________________

Pogimdyminės depresijos centras taip pat kviečia sveikatos priežiūros specialistus (akušeriai, akušeriai ginekologai, šeimos gydytojai, slaugytojai, vaikų ligų gydytojai) nuoširdžiai ir anonimiškai pasidalyti patirtimi, kaip sekasi vertinti pogimdyminės depresijos riziką.
Žinome, kad net ir turint geriausių ketinimų ne visada paprasta užtikrinti nuoseklią pagalbą. Todėl mums svarbu suprasti ne tik tai, kaip turėtų veikti sistema, bet ir tai, su kokiais iššūkiais susiduriate Jūs. Apklausa: https://tinyurl.com/bde86nus
Apklausa anoniminė. Atsakymai bus apibendrinami – neskelbsime informacijos, pagal kurią būtų reitinguojamos atskiros sveikatos priežiūros įstaigos ar regionai. Norime išgirsti realią situaciją ir išsiaiškinti, ką galime padaryti geriau. Ačiū!
___________
Sveikatos specialistų apklausą „Pirminės sveikatos priežiūros ir kitų medicinos centrų darbuotojų apklausa apie pogimdyminės depresijos prevencijos, rizikos vertinimo ir pagalbos teikimo iššūkius bei gerąsias patirtis” organizuoja Pogimdyminės depresijos centras, www.pdcentras.lt, įgyvendinant Atviros Lietuvos fondas programos „VERTA!” finansuojamą projektą „Advokacija ir stigmos mažinimas, siekiant užtikrinti moters teisę į psichikos sveikatos priežiūrą perinataliniu laikotarpiu”. Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga. #remiaALF #CERV