2020 m. birželio mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) visuomenei pristatė du pasiūlymus, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra. Šie pasiūlymai pateikti, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą 2019/1158, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visuomenei pasiūlė dvi vaiko priežiūros atostogų alternatyvas, kurios numato būtinybę tėčiui ir mamai prižiūrėti vaiką bent po 2 mėnesius, o bendrą vaiko priežiūros atostogų trukmę siūlė rinktis arba 18 mėnesių, arba 24 mėnesių. Taip pat keistųsi ir apmokėjimo tvarka. Daugiau čia.

Nors ES direktyva to nereikalauja, SADM, įvesdama neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius abiem tėvams, siūlo mažinti vaiko priežiūros trukmę, t.y. jeigu kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo neperleidžiamais atostogų mėnesiais, vaiko priežiūros trukmė atitinkamai pagal pasiūlytas alternatyvas trumpėtų iki kol vaikui sukaks 16 arba 22 mėnesiai.

Kalbant apie tėčių įsitraukimą į mažamečių vaikų priežiūrą, tyrimų duomenys rodo, kad vienose šalyse labiau negu kitose tėčiai noriau išeina tėvystės atostogų (Jurado-Guerrero ir Munoz-Comet 2020), o viena geriausiai veikiančių skatinamųjų priemonių, kurias, 2021 m. duomenimis, naudojo vienuolika pasaulio valstybių, yra skirti papildomus (bonus) tėvystės atostogų mėnesius su sąlyga, jeigu pasinaudojama viena dalimi atostogų (pavyzdžiui, jeigu tėčiai pasinaudoja dviem tėvystės atostogų mėnesiais Vokietijoje, jie gauna dar du papildomus tėvystės atostogų mėnesius, taigi bendra tėčiams priklausanti vaiko priežiūros dalis padidėja iki keturių mėnesių) (Koslowski ir kt. 2021). Lietuvoje gi ne tik, kad nėra numatyta įvesti skatinamųjų priemonių, bet siūloma eiti veikiau tam tikro ekonominio spaudimo keliu, kai tėčiams nepasirinkus pasinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, šeima bendroje sumoje gaus trumpesnes atostogas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tėčiai, kurie dirba privačiame sektoriuje ar kurių partnerės nėra įsitraukusios į darbo rinką, yra linkę atsisakyti tėvystės atostogų net taikant įvairias skatinamąsias priemones (Jurado-Guerrero ir Munoz-Comet 2020; Meil ir kt. 2017). Atsižvelgius į tai, galima argumentuoti, kad siūloma vaiko priežiūros sistema neišvengiamai pablogintų kai kurių šeimų padėtį, lyginant su esama sistema, kadangi yra įvairių šeimų, kurios, įvertinusios savo padėtį bei atsižvelgusios į savo prioritetus, vertybes bei galimybes, vis tiek rinksis, kad tik vienas iš tėvų eis vaiko priežiūros atostogų.

Be to pažymėtina ir tai, kad prie mažesnio tėčių įsitraukimo taip pat prisideda ir socialinio draudimo išmokų lubos (Pilinkaitė-Sotirovič ir Kontvainė 2020). Kadangi Lietuvoje taikomas sąlyginis vaiko priežiūros modelis, nukreiptas į dirbančius asmenis (Brazienė 2021, 36), jis taip pat gali gilinti ir socialinę nelygybę. Be to, mažamečius vaikus auginančių moterų užimtumas yra glaudžiai susijęs su ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų trūkumu Lietuvoje (Čižauskaitė ir Gruževskis 2018), ir dėl to joms tenka didesnė priežiūros namuose našta (Pilinkaitė-Sotirovič ir Kontvainė 2020). Tyrėjai daro išvadą, kad Lietuvoje taikoma vaiko priežiūros atostogų sistema nėra nukreipta skatinti aktyvesnį tėčių įsitraukimą į vaiko priežiūrą, bet ji vertinama kaip priemonė užtikrinti šeimų finansinę gerovę (Aidukaitė ir Telišauskaitė-Čekanavičė 2020). Pastebėtina, kad įvedus neperleidžiamus mėnesius ne pridedant atostogų mėnesius tėčiams papildomai, bet trumpinant vaiko priežiūros atostogų trukmę neperleidžiamų atostogų mėnesių sąskaita, šeimų finansinė gerovė, lyginant su dabartine (renkantis ilgesnės trukmės vaiko priežiūros atostogas), gali nukentėti.

Atkreiptinas dėmesys ir į vienišų tėvų situaciją: aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad vaikas turi tik vieną iš tėvų pripažįstamos tada, kai tėvas yra:

  • Miręs ar pripažintas mirusiu;
  • Pripažintas nežinia kur esančiu;
  • Teismo sprendimu apribota vieno iš tėvų valdžia vaikams.

Taikant šiuos principus, išsiskyrę tėvai, kai vaikas auga su vienu iš tėvų, turės naudotis neperleidžiamais atostogų mėnesiais, o jeigu kuris iš tėvų savo neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, kitam iš tėvų liks tik 22 arba 16 mėnesių. Tai kelia  susirūpinimą dėl vaikų, augančių išsiskyrusiose šeimose, gerovės, kadangi gali būti pagrįstai abejojama, kad išsiskyrusių šeimų tėčiai eis neperleidžiamų atostogų.

 

 

Straipsnio autorė: Nacionalinės šeimos tarybos vyr. specialistė Vilma Ražauskienė

V. Ražauskienė yra socialinės politikos magistrė (VU), LSMC sociologijos doktorantė. Ji yra atlikusi tyrimą (N 660), kuriame buvo analizuojamas Lietuvos moterų ir vyrų požiūris į ES direktyvą dėl neperleidžiamų mėnesių. Mokslinis straipsnis publikuotas 2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto žurnale „Kultūra ir visuomenė; socialinių tyrimų žurnalas” nr. 12. Straipsnį galite rasti čia.

 

Literatūra

Aidukaitė, J. ir Telešauskaitė-Čekanavičė, D. 2020. The Father’s Role in Childcare: Parental Leave Policies in Lithuania and Sweden. Social Inclusion 8 (4): 81–91. doi:10.17645/si.v8i4.2962

Brazienė, R. 2021. ‘Lithuania country note’, in Koslowski, A., Blum, S., Dobrotić, I., Kaufmann, G. and Moss, P. (eds.) International Review of Leave Policies and Research 2021. Prieiga internetu: https://www.leavenetwork.org/annual-review-reports/

Čižauskaitė, A. ir Gruževskis, B. 2018. The Role of Preschool Education Services on Parents Employment in Lithuania. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 17, 74–91. Prieiga per internetą: https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11902  [žiūrėta 2021 11 29]

ES direktyva 2019. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva A (ES) 2019/1158 2019 m. birželio 20 d. dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES. Prieiga internetu: https://eur-lex.europa.eu/legalcontent/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32019L1158&from=EN  [2021 05 27]

Jurado-Guerrero, T., Munoz-Comet, J. 2020. Design Matters Most: Changing Social Gaps in the Use of Fathers’ Leave in Spain. Population Research and Policy Review. doi: 10.1007/s11113-020-09592

Koslowski, A., Blum, S., Dobrotić, I., Kaufman, G. and Moss, P. 2021. 17th International Review of Leave Policies and Related Research 2021. doi: 10.18445/20210817-144100-0

Meil, G., Romero-Balsas, P., Rogero-García, J. 2017. Why Parents Take Unpaid Parental Leave: Evidence from Spain. In: Česnuitytė, V., Lück, D. D., Widmer, E. (eds) Family Continuity and Change. Palgrave Macmillan Studies in Family and Intimate Life. Palgrave Macmillan: London. doi:10.1057/978-1-137-59028-2_11

Pilinkaitė-Sotirovič, V. ir Kontvainė, V. 2020. Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą. Tyrimo ataskaita. Prieiga internetu: http://gap.lt/leidiniai/siuolaikiniai-vyrai-ir lyciu-lygybe-paskatos-irkliutys-vyrams-isitraukti-i-vaiko-prieziura/