Nacionalinės šeimos tarybos narė Lijana Gvaldaitė Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete surengė paskaitas šeimos gerovės, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo temomis.

Lektorė Dr. Sara Mazzucchelli, kalbėdama apie besikeičiančią šeimos struktūrą, atkreipė dėmesį, kad šeimos dėl finansinio nestabilumo ir patiriamų sunkumų derinant šeimą ir darbą, gali būti linkusios susilaukti mažiau vaikų nei iš tiesų nori. Dr. Maria Letizia Bosoni kalbėdama apie šeimos sampratą, iškėlė mintį apie besikeičiantį suvokimą, kad šiais laikais vaikų susilaukimas, kuriant šeimą, nebėra norminė perėjimo forma – t.y. šeima dabar nebūtinai taip yra įsivaizduojama/apibrėžiama. Taip pat ir tokios problemos kaip partnerio (pagalbos) trūkumas, nežinomybė dėl sugrįžimo į darbo rinką, sveikatos problemos ir vyresnis amžius gali daryti įtaką šeimos planavimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad matant visuomenės senėjimą, susiduriame su problema, kad vėlėjant pensiniam amžiui, seneliai dažnai dar yra darbo rinkos dalis, todėl negali prižiūrėti savo anūkų. Iš vyresniojo amžiaus perspektyvos žiūrint, tai taip pat ganėtinai problematiška, nes įmonės nenori priimti į darbą, o valstybė nori, kad tie žmonės vis dar priklausytų darbo rinkai. Tad susiduriama su dilema – ar reikia didinti užimtumo lygį, siekiant garantuoti ekonomikos augimą, ar užtikrinti gerovės sistemos tvarumą? Lektorė dr. Maria Letizia Bosoni  pristatydama vaikų ankstyvos priežiūros paslaugas Italijoje, akcentavo, kad šeimos šiais laikais patiria santykių skurdą, viena iš jos priežasčių yra ta,  kad dėl pavėlinto pensinio amžiaus seneliai vis dar turi dirbti ir negali pagelbėti šeimai su vaiko priežiūra.

Kalbėdama apie šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo iššūkius, lektorė Dr. Sara Mazzucchelli pirmiausia apžvelgė darbo sferoje atsiradusius pagrindinius pokyčius, kaip darbo lankstumas, darbo mobilumas, adaptyvumas, mokymasis visą gyvenimą.  Viso to pasekmės keičia visuomenės struktūrą – auga vieno asmens namų ūkiai ir daugiavaikių šeimų sparčiai mažėja. Tyrėja pastebi, kad dalyvavimas ankstyvosiose vaikų priežiūros paslaugose didina socialinį kapitalą, todėl, jos manymu, valstybė turėtų suteikti galimybę tėvams vesti vaikus į darželį. Tačiau taip pat pranešėja kalba apie tėvų patirtį ir tam tikrą kaltės jausmą prieš vaiką (tėvai jaučiasi priversti palikti vaiką kitiems asmenims, kad patys galėtų dirbti ir išlikti darbo rinkoje).