Vykstant procesams dėl Tarybos naujos sudėties formavimo, Seimo Žmogaus teisių komitete kilo diskusijos dėl Tarybos nuostatų keitimo. Šiuo metu formuojant Tarybos sudėtį dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius siūlo numatyti, kad komitetas deleguotų 3 iš 7 šeimos politikoje dirbančių NVO atstovų į šios tarybos sudėtį bei vieną iš trijų mokslo ir studijų atstovų, kuris dalyvauja tarybos veikloje. Be to, tai reikštų, kad šis komitetas dalyvautų tvirtinant tarybos sudėtį.
„Siūlau numatyti tarybos sudėčiai kvotą – kadangi kalbame apie šeimos santykius, kur svarbus tiek vyro, tiek moters vaidmuo, į nuostatas siūlau įrašyti, kad vienos lyties atstovų skaičius taryboje negali viršyti 60 proc.. Taip pat siūlau įpareigoti Nacionalinę šeimos tarybą bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos ir lygių galimybių užtikrinimo sritimis dirbančiomis valstybinėmis institucijomis, kai svarrstomi su šiomis temomis susiję klausimai taryboje”, – komitete savo idėjas pristatė T.V. Raskevičius.
Nacionalinės šeimos tarybos narė, laikinai atliekanti Tarybos pirmininko funkcijas Lijana Gvaldaitė teigia, kad „Taryba buvo sukurta kaip nepriklausoma ekspertinė patariamoji institucija išskirtinės nacionalinės svarbos sričiai – šeimai, valstybės ir visuomenės pagrindui, neįeinanti į vykdomosios valdžios institucijų sistemą, vadovaujama įstatymų leidžiamosios valdžios suformuoto kolegialaus organo”. L. Gvaldaitė teigia, kad T. V. Raskevičiaus siekis dalyvauti tarybos sudėties tvirtinime neatitiktų Seimo statuto nustatytų Žmogaus teisių komiteto veiklos krypčių. Be to, kol nėra aišku, kokiais kriterijais remdamasis komitetas deleguotų atstovus pagal lyčių kvotas, kiltų pavojus dirbtinai įtraukti tam tikrus žmones į Tarybos veiklą.
Kitų Seimo narių pasisakymus ir Tarybos narės, laikinai atliekanti Tarybos pirmininko funkcijas Lijanos Gvaldaitės komentarą galite skaityti čia.