Birželio 4 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto kartu su Nacionaline šeimos taryba organizuota mokslinė bei praktinė konferencija „Jaunų šeimų situacija Lietuvoje: demografiniai aspektai ir galimi sprendimai“. Konferencija buvo skirta pristatyti Tarybos metinį pranešimą ir apžvelgti kitas temas su įvairių sričių ekspertais, siekiant dar plačiau pažvelgti į sritis, darančias įtaką jaunų šeimų gerovei.
Konferenciją atidarė Tarybos narė, laikinai atliekanti Tarybos pirmininko funkcijas, Lijana Gvaldaitė, perskaitydama jaunos mamos, auginančios du mažamečius vaikus, laišką apie vaiko priežiūros išmokų sistemos neefektyvumą. Laiške atkreipiamas dėmesys, kad vaikų priežiūros išmoka nesikeičia nuo turimų vaikų skaičiaus, o dėl infliacijos išmokos reali vertė mažėja, tad kiekvienas papildomas vaikas pareikalauja vis didesnių finansinių išlaidų. Todėl siūloma taikyti paramą atsižvelgiant į vaikų skaičių, mažinti mokesčius bei kurti specialius finansinius instrumentus, taip skatinant gimstamumą.
Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis teigė, kad Lietuvą greitai pasivijo demografinės problemos, ypač mažėjantis gimstamumas. Jas dar labiau paaštrino ekonominiai sunkumai – infliacija, didelės būsto paskolos, augančios pragyvenimo išlaidos ir energetinis nesaugumas. Jo teigimu, šeimos politika nespėjo reaguoti laiku – parama šeimoms, pavyzdžiui, vaiko pinigai ar jų indeksavimas, buvo pavėluotas. Tad politikai turi imtis aktyvesnių veiksmų, įsiklausyti į žmonių patirtis. Be to reikia daugiau dėmesio jaunimo rengimui šeimai, įtraukiant temas apie šeimos gyvenimą, ir skatinti šeimų bendruomeniškumą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė pabrėžė, kad jaunų šeimų stiprinimas turi būti nuoseklus prioritetas. Šeimos nėra vien demografinių rodiklių dalis, bet tai žmonės, kuriems svarbus valstybės palaikymas sprendžiant gyvenamojo būsto, darbo ir vaikų priežiūros derinimo bei kitus klausimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslas – ne tik reaguoti į problemas, bet ir kurti šeimai palankią aplinką, kurioje šeimos jaustųsi saugios ir palaikomos.
Ministro Pirmininko Gintauto Palucko patarėja šeimos politikos ir lygių teisių klausimais dr. Giedrė Purvaneckienė pažymėjo, kad Ministras pirmininkas įvardija šeimos politiką ir gimstamumo skatinimą kaip horizontalų Vyriausybės prioritetą, tačiau dėl suskirstymo į atskiras sritis sunku matyti bendrą vaizdą. Nors demografinė situacija yra gerai žinoma, trūksta konkrečių ir esminius pokyčius galinčių lemti sprendimų, tokių kaip partijų susitarimas. NŠT pateiktos rekomendacijos kol kas neatrodo pakankamos. Taip pat pabrėžta, kad tarptautinė situacija daro didelę įtaką šeimų saugumo jausmui, tačiau iki šiol šiam aspektui skirta per mažai dėmesio.
Pranešimus skaitė demografas doc. dr. Daumantas Stumbrys, dr. Giedrė Purvaneckienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkė dr. Rūta Brazienė, švietimo ekspertė Irena Blaževiče, NVO atstovė Rasa Žemaitė, Vilniaus Universiteto doktorantė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.
Diskusijos metu buvo aptarti regioniniai demografiniai pokyčiai ir akcentuota, kaip infrastruktūra bei viešųjų paslaugų prieinamumas gali prisidėti prie šeimų sprendimo kurti gyvenimą viename ar kitame regione. Pažymėta, kad šeimų poreikiai regionuose ir didmiesčiuose skiriasi, todėl svarbu įsiklausyti į tai, ko konkrečiose vietovėse iš tiesų reikia šeimoms. Viena iš potencialiai veiksmingų, bet iki šiol realiai neveikiančių priemonių – „šeimai palankios savivaldybės“ programa. Ji galėtų padėti spręsti ne tik demografinius, bet ir socialinius bei infrastruktūrinius skirtumus tarp regionų.
Toliau diskusija perėjo prie šeimos rėmimo ekonominiais instrumentais. Išsakyta mintis, kad reikėtų grąžinti neapmokestinamojo pajamų minimumo diferencijavimą pagal vaikų skaičių – tai būtų paskatinimas dirbančioms šeimoms. Taip pat pozityviai įvertinta pastaruoju metu padidinta išmoka vaikui, o kaip ilgalaikės motinystės pripažinimo forma pasiūlyta svarstyti pensijų priedus už kiekvieną užaugintą vaiką.
Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į darbo ir šeimos derinimo iššūkius. Buvo siūloma plėtoti lankstesnes darbo formas, pavyzdžiui, galimybę tėvams dirbti puse etato, ypač ankstyvoje vaiko priežiūros stadijoje. Taip pat iškelta būtinybė mažinti visuomenėje egzistuojančias stigmas, susijusias su tėvų, ypač vyrų, dalyvavimu vaiko priežiūroje – tai ne tik kultūrinis, bet ir praktinis iššūkis.
Galiausiai buvo pabrėžta, kad būtina laiku reaguoti į demografinius pokyčius – kitaip rizikuojame prarasti kartą, kuri dar nori kurti šeimas. Norint užtikrinti valstybės atsparumą ateities iššūkiams, siūlyta žvelgti plačiau ir ieškoti alternatyvių, lankstesnių finansinių sistemų, kurios labiau atitiktų kintančias visuomenės ir ekonomikos realijas.
