Birželio 12 d. Tarybos narė, laikinai atliekanti Tarybos pirmininko funkcijas Lijana Gvaldaitė Seimo plenariniame posėdyje pristatė Metinį pranešimą „Jaunos šeimos Lietuvoje: demografinės situacijos analizė“.
Posėdyje dalyvavo 80 Seimo narių. 8 Seimo nariai (Rita Tamašunienė, Valius Ąžuolas, Eimantas Kirkutis, Karolis Neimantas, Kęstutis Vilkauskas, Artūras Zuokas, Rima Baškienė, Saulius Čaplinkas, Aušrinė Norkienė) norėjo užduoti klausimus, bet laiko buvo tik vienam. R. Tamašunienė pasisakymo metu išreiškė palaikymą Tarybos vykdomai veiklai, paminėjo, kad Seimas turėtų išplėsti Tarybos ekspertinį vertinimą.
Pristatymas „Jaunos šeimos Lietuvoje: demografinės situacijos analizė“, parengtas pagal atliktą demografo doc. dr. Daumanto Stumbrio studiją ir papildytas Nacionalinės šeimos tarybos narių praktine informacija apie savivaldybių situaciją. Metinis pranešimas buvo skirtas atskleisti jaunų šeimų padėtį Lietuvoje, įvertinti demografines tendencijas ir pateikti konkrečias rekomendacijas valstybės politikai.
Pristatymo pradžioje trumpai pristatyta Nacionalinės šeimos tarybos veikla, jos tikslas – prisidėti prie veiksmingos šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo. Toliau analizuota demografinė situacija: 2024 m. pradžioje 15–29 metų amžiaus asmenys sudarė tik 15 % visos Lietuvos populiacijos, o Jungtinės Tautos prognozuoja, kad šis skaičius ir toliau mažės. Didelis dėmesys skirtas mažėjančiam gimstamumui – 2023 m. suminis gimstamumo rodiklis siekė tik 1,18, o tai jau daugelį metų neužtikrina kartų kaitos. Taip pat buvo pažymėta, kad absoliuti dauguma emigrantų yra jauno amžiaus – 15–39 metų. Visgi pastaraisiais metais migracijos balansas Lietuvoje tapo teigiamas.
Pozityviai įvertintas mažėjantis jaunimo mirtingumas nuo išorinių priežasčių, ypač savižudybių, kas siejama su gerėjančia psichikos sveikata ir efektyvesne prevencija. Buvo išskirtas ir besikeičiantis šeimos kūrimo modelis: santuokos ir vaikų susilaukimas atidedami vėlesniam amžiui, daugėja gyvenimo nesusituokus, kohabitacijos atvejų, didėja vienų motinų skaičius. Pastebėta, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys, ypač gyvenančios Vilniuje, dažniausiai atideda pirmo vaiko susilaukimą. Vis dėlto daugumai jaunų žmonių kohabitacija nėra ilgalaikis pasirinkimas, o tik tarpinis etapas iki santuokos.
Analizėje išryškinti pagrindiniai šeimos politikos iššūkiai: nepalanki demografinė struktūra, gyventojų mažėjimas, šeimos politikos kompleksiškumo stoka, institucinio bendradarbiavimo trūkumai ir skirtingi demografiniai pokyčiai regionuose. Šie aspektai trukdo efektyviai spręsti jaunų šeimų problemas ir kurti palankią aplinką šeimos kūrimui bei vaikų auginimui.
Taryba pristatė savo rekomendacijas jaunų šeimų stiprinimui. Raginama nuolat peržiūrėti „Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategiją“, užtikrinti jos įgyvendinimą ir skirti adekvatų finansavimą. Taip pat siūloma įgyvendinti LR Seimo priimtą rezoliuciją dėl demografijos politikos ateities, sudaryti partijų susitarimą ir paskirti atsakingą pareigūną prie Vyriausybės.
Be to, pateiktos praktinės priemonės: gerinti jaunų šeimų būsto politiką, svarstyti mokestines lengvatas tėvams, didinti vaikų priežiūros ir švietimo paslaugų prieinamumą, investuoti į regioninį šeimos politikos stiprinimą. Dėmesys skiriamas ir pagalbai krizę išgyvenančioms šeimoms – rekomenduojama plėtoti diferencijuotas socialinės paramos paslaugas bei stiprinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, ypač regionuose.
Prevencijos srityje siūloma įgyvendinti „1000 pirmųjų vaiko dienų“ programą, plėtoti pagalbos šeimoms ir ugdymo programas, stiprinti šeimų bendruomeniškumą bei nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą. Taip pat siūloma kurti teigiamą požiūrį į šeimą per švietimo iniciatyvas, žiniasklaidą ir viešąją erdvę.
Pristatyme siekta pabrėžti, kad tik koordinuota, nuosekli ir regionams pritaikyta šeimos politika gali užtikrinti demografinį tvarumą ir sustiprinti jaunų šeimų situaciją Lietuvoje.