Kovo 23 d. Nacionalinė šeimos taryba dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės šeimos tarybos organizuotoje diskusijoje „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika“, kurioje taip pat dalyvavo Seimo nariai R. Vyžintas, M. Petrauskaitė ir A. Busila.
Renginį sveikinimo žodžiu atidarė Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras ir Šeimos tarybos narys D. Labanavičius. Jis pabrėžė būtinybę stiprinti paramą jaunoms šeimoms, siekiant paskatinti jas neatidėti šeimos kūrimo vėlesniam laikui.
Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja L. Guokė pristatė Panevėžio m. demografinės situacijos apžvalgą ir tendencijas. Renginio organizatoriai taip pat paragino kitas savivaldybes aktyviau kelti ir analizuoti demografijos klausimus.
Prieš diskusiją pranešimą apie gimstamumo mažėjimo priežastis Lietuvoje ir pasaulyje skaitė VšĮ „Šeimos institutas“ atstovas dr. Rimantas Jonas Dagys. Jis akcentavo, kad nesustiprinus šeimos instituto kyla grėsmė valstybės ir tautos išlikimui. Pasak pranešėjo, gimstamumo rodikliams tiesioginės įtakos neturi vien socialinėms reikmėms skiriamo BVP dydis. Taip pat atkreiptas dėmesys į galiojantį Šeimos stiprinimo įstatymą – jis vertinamas kaip veikiantis, tačiau nepakankamai įgyvendinamas. Pabrėžta, kad gimstamumas glaudžiai susijęs su šeimos stabilumu: daugiau vaikų gimsta stabiliose, santuokos pagrindu veikiančiose šeimose. Anot pranešėjo, būtini ne tik socialiniai sprendimai, bet ir kultūriniai bei vertybiniai pokyčiai – pagarba šeimai, vaikų auklėjimo stiprinimas, atsakomybės už šeimą, bendruomenę ir valstybę atkūrimas. Jo nuomone, pakeisti nuostatas – nekainuoja.
Diskusijos metu Seimo nariai atkreipė dėmesį į jaunų žmonių iššūkius darbo ir būsto rinkose, kurie dažnai lemia sprendimą atidėti šeimos kūrimą. Taip pat pabrėžta savivaldybių svarba pritraukiant investicijas ir kuriant kokybišką infrastruktūrą, kad šeimos jaustųsi saugiai ir užtikrintai dėl pragyvenimo galimybių. Nors šeimoms yra numatyta nemažai paramos priemonių, dalis jų lieka neišnaudotos dėl informacijos trūkumo ar sudėtingo prieinamumo. Diskusijoje išryškėjo ir sistemingumo stoka, diskusijos dalyviai, kėlė klausimus, ar priemonės nėra fragmentiškos, tarpusavyje suderintos, todėl kyla klausimas, kiek jos realiai prisideda prie šeimos stiprinimo.
Buvo akcentuota būtinybė aiškiai apibrėžti strateginius šeimos politikos tikslus. Vietoje daugybės atskirų iniciatyvų siūlyta koncentruotis į bendrą kryptį, apimančią demografiją, šeimos stabilumą, emigracijos mažinimą ir socialinę gerovę. Taip pat būtinas nuoseklus finansavimas veiksmingoms priemonėms. Pabrėžtas stabilumo ir tęstinumo poreikis, siekiant išvengti politikos kaitos tarp skirtingų kadencijų.
Tarybos narė, laikinai atliekanti Tarybos pirmininko funkcijas, Lijana Gvaldaitė diskusijos metu pristatė Tarybos pagrindinius siūlymus, skirtus stiprinti šeimos politiką, ypatingą dėmesį skiriant demografiniams iššūkiams. Pirma, būtina šeimos ir demografijos politiką įtvirtinti kaip realų valstybės prioritetą, sukuriant ilgalaikę strategiją su aiškiu ir nuosekliu finansavimu. Kartu svarbu stiprinti teigiamą požiūrį į šeimą ir vaikus per švietimą, komunikaciją ir socialinę reklamą, plėsti būsto paramą, ypač jaunoms ir gausioms šeimoms, bei investuoti į jaunimo pasirengimą šeimai. Taip pat akcentuotas gausių šeimų rėmimo stiprinimas. Antra, instituciniu lygmeniu siūloma reguliariai vertinti demografines tendencijas ir taikomų priemonių poveikį, remiantis moksliniais tyrimais, taikyti šeimai palankios aplinkos indeksą, kuris leistų nuosekliai stebėti politikos efektyvumą ir raidą bei finansiškai stiprinti nevyriausybines šeimų bei šeimas atstovaujančias organizacijas kaip svarbias šeimos politikos partneres. Trečia, svarbu, kad Taryba galėtų išlikti ir stiprėti, o taip pat stiprėtų ir savivaldybių šeimos tarybos, kaip artimiausias šeimų atstovavimo lygmuo. Naujoje Šeimos stiprinimo įstatymo redakcijoje numatoma plėsti savivaldybių šeimos tarybas, tačiau kartu siūloma panaikinti Nacionalinę šeimos tarybą kaip biudžetinę įstaigą, paliekant ją veikti prie Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, labiau formaliu, visuomeniniais pagrindais veikiančiu statusu. Tai reikšmingai susilpnintų jos pajėgumus. Tuo pat metu planuojama stiprinti Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės, tiksliau – prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri koordinuoja ministerijų darbą. Šios institucijos atlieka skirtingas funkcijas ir galėtų veikti lygiagrečiai. Taryba yra išreiškusi nuomonę, kad siūloma pertvarka būtų nuostolinga šeimos politikos plėtrai. Juolab kad per visus veiklos metus Taryba dirbo produktyviai, nors turėjo labai ribotus išteklius. Galutinį sprendimą, žinoma, priims politikai, tačiau apmaudu, kad tokiu būdu neužtikrinamas veiklų tęstinumas pasibaigus politiniams ciklams – ypač tokioje svarbioje srityje kaip šeimos politika. Tad šiandien ypač reikalingas visų sutelktumas ir bendros pastangos – šeimų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, darbdavių, ekonomistų ir politikų – siekiant stiprinti šeimų gerovę.
Diskusijoje dalyvavusios šeimos pabrėžė bendruomeniškumo svarbą, pagarbų darbdavių požiūrį į tėvus bei infrastruktūros pritaikymą šeimų poreikiams. Taip pat išsakytas kvietimas aktyviau į sprendimų priėmimą įtraukti pačias šeimas, kurios geriausiai žino kasdienius poreikius. Aptarta ir jaunimo politikos svarba – būtina kurti sąlygas, kad jauni žmonės norėtų likti gyventi regionuose, o šeimos politika turi būti neatsiejama šio proceso dalis.
Šeimos tarybos pirmininkas A. Grubinskas pažymėjo, kad tokie susitikimai yra vertinga galimybė savivaldybių šeimos taryboms / komisijoms dalintis savivaldybių patirtimi bei mokytis vieniems iš kitų ir dėkojo Nacionalinei šeimos tarybai už jau vykusių susitikimų iniciavimą.