Kovo 25 d. Seime Lietuvos Tarybos salėje Nacionalinė šeimos taryba kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu organizavo Šeimai palankios aplinkos indekso modelio pristatymą ir diskusiją.

Renginio metu Nacionalinės šeimos tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos programos alumnė Deimantė Rusteikaitė pristatė savo atliktą tyrimą „Šeimos politikos ir gerovės indeksų sisteminė analizė: prielaidos Lietuvos šeimos politikos indekso kūrimui“. Šis indekso modelis skirtas nuosekliai ir objektyviai vertinti šeimos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, analizuoti šeimos gerovės raidą ir sudaryti prielaidas veiksmingesniems politikos sprendimams.

Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme numatyta, kad siekiant stiprinti šeimos politiką, reikalinga vykdyti nuolatinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą. Ši funkcija priskirta Nacionalinei šeimos tarybai, kuri kasmet rengia pranešimą apie šeimų būklę ir šeimos politikos įgyvendinimą. Taryba savo rekomendacijose nuosekliai pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta šeimos politikos stebėsenos priemonės, leidžiančio kompleksiškai įvertinti politiką. Mokslininkai pažymi, kad Lietuvoje šeimos politikos vertinimas vykdomas fragmentiškai, analizuojant atskiras su šeimos politika susijusias sritis. Nors indekso kūrimo iniciatyva plėtojama nuo 2021 metų, kai Nacionalinės šeimos tarybos užsakymu buvo atliktas mokslinis tyrimas dėl indekso kriterijų formavimo metodikos, tačiau ši iniciatyva palaikymo nesulaukė. 2025 metais Seime svarstant Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimus ir siūlant reglamentuoti tokio indekso taikymą Lietuvoje, politinės diskusijos atskleidė, kad vis dar stokojama supratimo apie tokio indekso turinį, taikymo principus ir praktinę naudą. Tuo tarpu mokslinėje literatūroje vis dažniau teigiama, kad indeksas, kaip priemonė, galėtų būti ypač naudinga tam, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra sukurta nuosekli, kompleksinį šeimos lauką apimanti vertinimo sistema. Tad, atsižvelgiant į išvardytas problemas, šiuo tyrimu siekta išanalizuoti mokslinius straipsnius apie šeimos politikos ir gerovės indeksus, identifikuoti šeimos politikos sritis, galinčias sudaryti indeksą, bei nustatyti konkrečius tokio indekso rodiklius.

Be to, temos aktualumą ypač pabrėžia pastarųjų metų demografiniai iššūkiai – mažėjantis gimstamumas, spartus visuomenės senėjimas ir regioniniai netolygumai. Viešojoje erdvėje vis dažniau keliama diskusija dėl demografijos politikos krypties, šeimos politikos veiksmingumo ir priemonių fragmentiškumo, tačiau Lietuvoje vis dar stinga nuoseklaus, integruoto šeimų gerovės vertinimo instrumento, kuris leistų remtis ne pavieniais rodikliais ar politinėmis interpretacijomis, o sisteminiais, tarpusavyje susietais duomenimis. Šis indeksas galėtų tapti objektyviu pagrindu konstruktyviai diskusijai ir įrodymais grįstiems sprendimams.

Tyrimas atliktas taikant mokslinės literatūros analizę, remiantis Šeimos stiprinimo įstatymu ir analizuojami kitais nacionaliniais strateginiais dokumentais (2021–2030 m. Nacionalinis pažangos planas ir Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“), esamos su šeimos politikos vertinimu susijusiomis priemonėmis (Bazinio paslaugų šeimai paketo stebėsena, Socialinės paramos veiksmingumo indeksu, Savivaldybių gyvenimo kokybės indeksu). Tyrime apžvelgta šeimos politikos samprata atskleidė, kad šeimos politikos laukas yra itin kompleksinis, turintis sąsajų su įvairiomis socialinės politikos kryptimis, o atliekamų šeimos politikos vertinimų Lietuvoje analizė patvirtino politikos vertinimo priemonių trūkumą. Sisteminės analizės pagrindu identifikuotos 7 sritys, taikomos šeimos politikos ir gerovės vertinimui. Šeimos politikos vertinimuose išryškėjo švietimo, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, valstybės išlaidų ir finansinės paramos sritys, o šeimos gerovės vertinimuose – ekonominės gerovės, sveikatos, subjektyvios šeimos gerovės ir santykių, būsto ir aplinkos sritys. Kitame etape nustatyta, kad, suderinus šias sritis su Lietuvos šeimos politikos kontekste aktualiais kriterijais, siūlomas šeimos politikos indekso modelis turėtų papildomai apimti socialinės paramos ir paslaugų bei gimstamumo sritis.

Suformuotas šeimos politikos indekso modelis yra kompleksinis, leidžiantis vertinti šeimos politiką kaip tarpusavyje susijusių viešosios politikos priemonių visumą. Toks modelis prisideda kaip orientyras ir konkreti struktūra šeimos politikos vertinimams, leidžiantis identifikuoti politikos priemonių spragas (struktūrinius apribojimus, kur trūksta politikos veiksmingumo, padeda identifikuotui kur reikalinga tobulinti politikos priemones) ir pagrįsti tolesnius reikalingus tyrimus ar duomenų rinkimą. Turint šį modelį, galima tikslingiau vertinti priemonių sąveiką, o jeigu tai išsivystytų iki periodiškai atliekamos indekso stebėsenos – būtų galima vertinti pažangą ir raidą. Indekso sričių apsibrėžimas ir rodiklių sekimas leistų taip pat tikslingai įsivardyti trūkstamų mokslinių tyrimų poreikį. Pavyzdžiui, jau dabar įsivardijus aktualius šeimos politikai kriterijus, matoma, kad trūksta nacionalinio lygmens duomenų apie šeimos tarpusavio santykių vertinimą ir infrastruktūros kokybę (įskaitant žaidimų aikšteles ir šeimai pritaikytas erdves).

Diskusijos metu buvo aptartos indekso metodologinės prielaidos, jo taikymo galimybės bei vaidmuo stiprinant šeimos politikos stebėseną.

Tarybos narė, laikinai einanti Tarybos pirmininko funkcijas Lijana Gvaldaitė pristatė Tarybos poziciją dėl siūlomo modelio ir viziją dėl tolimesnio darbo. Ji teigia, kad Taryba sutinka toliau vystyti modelį ir jį formuoti pagal nusistatytus šeimos politikos tikslus. Tolimesni žingsniai, Tarybos nuomone, priklausys nuo politinės valios – reikalingos įstatymo pataisos, numatančios patį indeksą, taip pat darbo grupės sudarymas. Esant tinkamam finansavimui, Taryba galėtų užbaigti indekso kūrimą. Jei būtų pritarta modelio sudarymui, reikėtų apsispręsti dėl jo valdymo – jis galėtų būti priskirtas NŠT, SADM, Vyriausybei arba veikti kaip mokslinių tyrimų centro administruojamas įrankis.

Diskusijoje dalyvavo ir pasisakė ekspertai, Seimo nariai, prezidentūros, Vyriausybės atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siūloma svarstyti darbo grupės steigimą Seime, kuri toliau vystytų indekso modelį, taip pat pristatyti tyrimą Vyriausybės kanceliarijos darbo grupei, koordinuosiančiai pasirengimą Šeimos metams. Diskusijos metu taip pat akcentuota, kad tikslinga kurti indeksą savivaldybių lygmeniu. Papildomai atkreiptas dėmesys į poreikį vertinti šeimos savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo valstybės paramos bei siūlyta į indekso modelį įtraukti medijų formuojamos nuomonės apie šeimą aspektą.