Gegužės 12 d. Tarybos narė, laikinai atliekanti Tarybos pirmininko funkcijas Lijana Gvaldaitė, Seimo plenariniame posėdyje pristatė Metinį pranešimą „Šeimų būklė Lietuvoje“.

Metinis pranešimas parengtas pagal dr. Irenos Blaževičės ir dr. Birutės Peištarės atliktos studijos pagrindu, rekomendacijos parengtos Tarybos narių, remiantis pranešime aptartais klausimais.

Šis pranešimas rodo dvi svarbias tikroves. Matome pozityvių pokyčių, tačiau šeimos vis dar susiduria su rimtais kasdieniais iššūkiais. Kas pozityvu? Tai, kad Lietuvoje plečiamas ankstyvasis ugdymas, didinamos išmokos šeimoms, daugiau dėmesio skiriama vaikų emocinei gerovei ir pirmosioms 1000 vaiko gyvenimo dienų. Tačiau kartu matome ir labai rimtus iššūkius. Atskirai būtų galima kalbėti ir apie regioninius netolygumus.

Pirmiausia kalbant apie demografinę krizę. Gimstamumas Lietuvoje sparčiai mažėja. Jaunos šeimos vis dažniau atideda sprendimą turėti vaikų dėl pasikeitusių prioritetų,  finansinio nesaugumo, brangaus būsto, sudėtingo darbo ir šeimos derinimo bei augančio neapibrėžtumo.

Didelį susirūpinimą kelia ir būsto prieinamumas. Būsto bei nuomos kainos per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai, todėl daugeliui jaunų šeimų savarankiškas gyvenimas tampa sunkiai pasiekiamas. Nors yra valstybės finansinės paramos būstui įsigyti programa, tačiau skiriama per mažai lėšų paramai, paraiškų teikimas yra apsunkintas. 

Iššūkių vis dar patiria vieni vaikus auginantys tėvai ir gausios šeimos. Nors duomenys rodo, kad išmokos mažina skurdo riziką, tačiau daugeliui šeimų vis dar trūksta ne tik finansinės pagalbos, bet ir paslaugų, emocinio palaikymo bei lankstesnių darbo sąlygų.

Svarbus klausimas išlieka ir vaikų emocinė gerovė, fiksuojamas išaugęs psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp paauglių, probleminis interneto naudojimas, visa tai siejama su įvairiais emociniais sunkumais. Be to, Lietuvoje vis dar fiksuojami aukšti skyrybų rodikliai, o tai taip pat stipriai paveikia vaikus, todėl būtina stiprinti psichologinės pagalbos ir mediacijos sistemas.

Po pristatymo vyko diskusija, kurios metu Seimo nariai dalijosi pastebėjimais ir siūlymais. Artūras Zuokas pažymėjo, kad po tokio pristatymo „net nekyla noras labiau susilaukti vaikų“, nes buvo akcentuojama daug problemų, streso ir sudėtingų situacijų. Jo nuomone, valstybė turėtų imtis ryžtingesnių priemonių šeimoms padėti. Eimantas Kirkutis pasidžiaugė Tarybos atliekamu darbu sudėtingomis sąlygomis ir išreiškė nuomonę, kad mažesnė mokestinė našta šeimoms galėtų paskatinti žmones susilaukti daugiau vaikų. Taip pat buvo pasiūlyta ieškoti gerųjų praktikų pavyzdžių kitose valstybėse. Karolis Neimantas teigiamai įvertino pristatytą informaciją, įvardydamas ją kaip įdomią ir naudingą. Jis siūlė pranešime daugiau dėmesio skirti siūlymams bei praktiniams sprendimams, kaip būtų galima spręsti identifikuotus iššūkius. Taip pat akcentuotas poreikis plačiau apžvelgti diskusijas, vykstančias komitetuose ir Seimo posėdžiuose, bei aiškiau apibūdinti daugiavaikės šeimos situaciją Lietuvoje. Birutė Vėsaitė išskyrė šeimos ir darbo derinimo problematiką. Ji pabrėžė lopšelių grupių poreikį vienerių metų vaikams, taip pat siūlė svarstyti galimybes grįžti prie studentų būsto politikos stiprinimo. Be to, buvo akcentuota, kad universitetuose studijuojančioms mamoms turėtų būti sudarytos platesnės galimybės studijuoti nuotoliniu būdu.

Išklausyti pristatymą galite šiame įraše nuo 32 min. Visą pristatymą skaityti galite paspaudę čia. Pristatymo skaidrės.