Šiandien, gegužės 12 d., Seime teikiamas Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) (Nr. XVP-970).
Nacionalinė šeimos taryba, susipažinusi su šiuo Įstatymo projektu, palaiko siekį stiprinti šeimos politiką Lietuvoje, tačiau reiškia rimtą susirūpinimą dėl siūlomų pakeitimų, kurie, Tarybos vertinimu, gali reikšmingai susilpninti visą šeimos politikos sistemą ir nepriklausomą jos priežiūrą.
Pirmiausia, Taryba nepritaria siūlymui atsisakyti šiuo metu galiojančio Įstatymo preambulės, nes joje įtvirtinti esminiai šeimos politikos vertybiniai pagrindai, valstybės atsakomybė stiprinti šeimą ir šeimos bei vaikų gerovės principai. Tarybos vertinimu, šių nuostatų atsisakymas mažintų teisinį aiškumą ir sudarytų prielaidas skirtingoms šeimos politikos interpretacijoms.
Didžiausią susirūpinimą kelia siūlymas panaikinti Tarybos kaip biudžetinės įstaigos statusą ir palikti ją veikti tik visuomeniniais pagrindais prie Seimo komiteto. Tarybos vertinimu, toks sprendimas reikštų institucinio savarankiškumo ir nepriklausomumo praradimą, sekretoriato bei veiklos pajėgumų sumažėjimą, o ilgainiui – ir realių galimybių vykdyti Įstatyme numatytas funkcijas susilpnėjimą. Taryba pabrėžia, kad šeimos politikos stebėsena, tyrimai, ilgalaikės iniciatyvos ir nuoseklus dialogas su Seimu, Vyriausybe, savivaldybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis negali būti užtikrinami veikiant vien savanorišku pagrindu.
Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad nacionaliniu lygmeniu ji šiuo metu atlieka svarbų koordinuojantį vaidmenį, jungdama savivaldybių šeimos tarybas, nevyriausybines organizacijas ir valstybės institucijas į bendrą šeimos politikos sistemą. Tarybos panaikinimas kaip savarankiškos institucijos susilpnintų šį bendradarbiavimą ir paliktų savivaldybių šeimų tarybas / komisijas bei NVO be nacionalinio partnerio ir tarpininko.
Nors projektas numato stiprinti prie Vyriausybės veikiančią Šeimos politikos komisiją, Taryba pabrėžia, kad Komisija ir Taryba vykdo skirtingas, tačiau viena kitą papildančias funkcijas. Komisija koordinuoja vykdomosios valdžios veiksmus, o Taryba vykdo nepriklausomą politikos analizę ir vertinimą. Tarybos nuomone, vykdomosios valdžios institucija negali pakeisti nepriklausomos Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos, nes tai silpnintų demokratinį „stabdžių ir atsvarų“ principą.
Taryba palankiai vertina siūlymą steigti Šeimos tarybas visose savivaldybėse, tačiau pažymi, kad vietos lygmens stiprinimas neturėtų vykti silpninant nacionalinį šeimos politikos koordinavimo ir vertinimo centrą. Tarybos nuomone, toks reguliavimas prieštarauja nuoseklios teisėkūros logikai ir gali apsunkinti bendrą šeimos politikos koordinavimą tarp savivaldybių ir valstybės institucijų.
Apibendrindama savo poziciją, Taryba pabrėžia, kad jos kaip biudžetinės įstaigos panaikinimas susilpnintų nepriklausomą šeimos politikos analizę, sumažintų Seimo galimybes vykdyti veiksmingą šeimos politikos priežiūrą, trikdytų bendradarbiavimą tarp savivaldybių, ministerijų ir Seimo bei nutrauktų per pastaruosius metus sukauptą institucinę patirtį ir tęstinumą.
Taryba pažymi, kad nuo 2020 metų veikia kaip Seimui atskaitinga nepriklausoma institucija, vykdanti šeimos politikos stebėseną, analizę ir vertinimą, teikianti ekspertines išvadas bei rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei. Nepaisant itin ribotų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, Taryba inicijavo svarbius analitinius darbus ir diskusijas demografijos, šeimos gerovės, vaikų politikos, paslaugų šeimai kokybės bei savivaldybių šeimų tarybų stiprinimo klausimais.
Su visu Tarybos kreipimusi dėl Tarybos pozicijos šiuo klausimu galite susipažinti paspaudę čia.