LRT televizijos laidoje „LRT forumas“ Nacionalinės šeimos tarybos narė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė dalijosi mintimis apie neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytą priemonių paketą šeimoms, pažymėdama, kad jame matoma pozityvi kryptis ir atliepiama dalis klausimų bei sprendimų, kuriuos anksčiau siūlė Taryba.
Vis dėlto pokalbio metu akcentuota, kad mums reikalinga nuosekli, ilgalaikė, kompleksinė ir į šeimų realius poreikius orientuota politika, kurioje būtų aiškiai apibrėžti tikslai ir vertinamas priemonių poveikis, finansinė parama derėtų su prieinamomis paslaugomis bei sprendimai būtų derinami tarp skirtingų institucijų.
Taryba, susipažinusi su siūlomu paketu, atkreipia dėmesį į keletą svarbių aspektų:
1. Aiškus priemonių tikslas ir poveikio vertinimas.
Pakete numatomos konkrečios priemonės, tačiau trūksta aiškaus atsakymo, kokio rezultato siekiama. Be to, šiuo metu nėra numatytų poveikio rodiklių, kurie leistų įvertinti būtent šių priemonių veiksmingumą. Pastebėtina, kad finansinės priemonės gali sumažinti kai kurias kliūtis šeimoms auginti vaikus, tačiau jų poveikis gimstamumui turi būti vertinamas atskirai.
2. Finansinė parama turi būti derinama su paslaugų prieinamumu.
Išmokos ir įvairūs „krepšeliai“ nebus pakankami, jeigu šeimai trūks bazinių paslaugų – darželio, popamokinės priežiūros, sveikatos priežiūros, psichologinės ar socialinės pagalbos. Suprantama, kad siūlomas priemones turime vertinti jau esamos kompleksinės paramos ir paslaugų šeimai sistemos kontekste, bet vis dėlto svarbu užtikrinti, kad finansinė parama būtų lydima pirmiausia realiai prieinamų ir šeimų poreikius atliepiančių paslaugų.
3. Šeimos politika – daugiau nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybė.
Šeimos politikos priemonės apima finansinę paramą, socialines, švietimo, sveikatos paslaugas, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą bei šeimai palankios aplinkos kūrimą. Todėl svarbu ne tik skirtingų ministerijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas bei priemonių tarpusavio suderinamumas, bet ir stiprus šeimų atstovavimas – sudarant sąlygas šeimų organizacijoms stiprėti, aktyviai dalyvauti formuojant šeimos politiką ir pasiekti šeimas, kurių poreikiai ir patirtys turi atsispindėti priimamuose sprendimuose.
4. Šeimai reikia ilgalaikės ir nuoseklios paramos, o ne vienkartinės „injekcijos“.
Sprendimas susilaukti vaikų priimamas vertinant ilgalaikę perspektyvą. Todėl šeimos politikai reikalingi aiškūs ilgalaikiai tikslai, tęstinė strategija ir politinis susitarimas, kad pagrindinės priemonės nepriklausytų nuo kasmetinių politinių sprendimų. Taryba ne kartą siūlė rengti nacionalinę šeimos ir demografijos strategiją bei partijų susitarimą, tačiau iki šiol neturime nei vieno nei kito.
5. Svarbu sprendimus grįsti įrodymais ir šeimų poreikiais.
Teigiamai galima vertinti tai, kad SADM rengdama paketą, nurodo, jog konsultavosi su šeimomis. Tačiau vertinant tokios apimties ir finansinio masto priemones svarbu, kad sprendimai būtų grįsti įrodymais – būtų aišku, kokie šeimų poreikiai bei problemos buvo nustatyti, kokie buvo atliktos apklausos rezultatai ir kaip į juos atsižvelgta formuojant priemonių paketą.
Visą laidą galite peržiūrėti paspaudę čia.
Laidoje taip pat pasisako Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė, VU Socialinės politikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Skučienė, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė, prezidento patarėja Vaida Budzevičienė, LSDP frakcijos narė Jūratė Zailskienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.