Šiandien (2026-09-23) Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir susijusių įstatymų projektus ir nepritarė nė vienam Nacionalinės šeimos tarybos pateiktam pasiūlymui. Taryba apgailestauja dėl tokio sprendimo ir pabrėžia, kad jos pasiūlymai buvo skirti ne riboti pagalbinio apvaisinimo galimybes, o užtikrinti subalansuotą teisinį reguliavimą, deramai įvertinant vaiko interesus, bioetikos principus ir ilgalaikes socialines pasekmes.
Pasiūlymus komiteto posėdyje pristatė Tarybos laikinoji pirmininkė dr. Lijana Gvaldaitė.
Taryba nuosekliai laikosi pozicijos, kad nevaisingumas yra reikšminga medicininė ir socialinė problema, todėl valstybė turi sudaryti galimybes žmonėms gauti reikalingą pagalbą. Tačiau pagalbinio apvaisinimo reguliavimas apima ne tik medicininius klausimus. Jis susijęs su vaiko teisėmis, šeimos santykiais, žmogaus gyvybės apsauga, genetinių tyrimų ribomis ir valstybės pareiga užtikrinti ilgalaikę visuomenės gerovę.
Svarbiausi Tarybos pasiūlymai sutelkti į tris kryptis.
Pirma, Taryba siūlė prieš išplečiant pagalbinio apvaisinimo taikymą moterims, nesančioms poroje, atlikti išsamų tokio reguliavimo poveikio vertinimą. Taryba atkreipė dėmesį, kad šis klausimas apima ne tik suaugusiųjų galimybes gauti medicinos paslaugas, bet ir vaiko teisę žinoti savo kilmę, tėvystės bei motinystės santykių sistemą, šeimos politiką ir geriausių vaiko interesų principą. Tarybos vertinimu, iki šiol šie aspektai nebuvo pakankamai išanalizuoti.
Antra, siūlyta stiprinti medicininį pagalbinio apvaisinimo pagrįstumą. Tarybos nuomone, pagalbinis apvaisinimas turėtų išlikti pirmiausia medicinine priemone nevaisingumui įveikti, todėl prieš jį taikant turi būti visapusiškai įvertintos nevaisingumo priežastys, gydymo ir vaisingumo atkūrimo galimybės. Kartu siūlyta daugiau dėmesio skirti nevaisingumo prevencijai, ankstyvajai diagnostikai, gydymui ir visuomenės švietimui reprodukcinės sveikatos klausimais.
Trečia, buvo pateikti pasiūlymai dėl embrionų apsaugos, genetinių tyrimų ir vaiko teisės žinoti savo biologinę kilmę. Taryba siūlė teisės aktuose aiškiau įtvirtinti principą, kad būtų sukuriama tik tiek embrionų, kiek objektyviai būtina konkrečiai procedūrai, taip mažinant perteklinių embrionų kūrimo ir ilgalaikio saugojimo poreikį. Taryba taip pat siūlė aiškiau apibrėžti preimplantacinių genetinių tyrimų taikymą, kad jie būtų naudojami mediciniškai pagrįstais atvejais, tik jei siekiama išvengti sunkių ligų perdavimo.
Teikiant šiuos siūlymus Taryba rėmėsi ir Europos valstybių praktikos analize, kuri rodo, kad daugelyje šalių yra taikomos priemonės perteklinių embrionų kūrimui riboti, vieno embriono perkėlimui skatinti ir atsakingam genetinių technologijų naudojimui užtikrinti.
Taryba taip pat siūlė stiprinti valstybės duomenų rinkimą ir stebėseną apie pagalbinio apvaisinimo procedūras, sukurtus embrionus, nėštumus, gimdymus ir po pagalbinio apvaisinimo gimusių vaikų sveikatos rodiklius. Tarybos vertinimu, tik turint išsamius duomenis galima objektyviai vertinti šios politikos poveikį vaikų gerovei, visuomenės sveikatai ir viešajam interesui.
Nacionalinė šeimos taryba tikisi, kad tolesniame įstatymų projektų svarstyme bus tęsiama platesnė tarpdisciplininė diskusija, kurioje deramas dėmesys bus skiriamas ne tik medicinos pažangai ir prokreacinėms galimybėms, bet ir vaiko teisių apsaugai, bioetikos principams, šeimos politikai bei ilgalaikėms socialinėms pasekmėms.