Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje gegužės 31 d. buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas dėl Nacionalinės šeimos tarybos 2023 m. veiklos ataskaitos ir tarybos parengto metinio pranešimo „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvos šeimos gerovės srityje“. Pranešimą skaitė Nacionalinės šeimos tarybos narė, laikinai atliekanti pirmininko funkcijas dr. Lijana Gvaldaitė.

Pirmoje pranešimo dalyje pateikta visa informacija apie 2023 m. Tarybos nuveiktus darbus, remiantis Tarybos veiklos prioritetais: pateikti 7 pasiūlymai teisės aktų projektų tobulinimui, įvyko 7 Tarybos posėdžiai, 2 apskritojo stalo diskusijose, 9 tarpinstituciniai pasitarimai, 6 kiti renginai. Pristatytas bendradarbiavimas su Nacionaline sveikatos taryba, siekiant kurti šeimai ir sveikatai palankią aplinką. Taip pat, pasitelkiant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, dėtas indėlis siekiant spręsti kompleksinio požiūrio į smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimą. Aptariant dalyvavimą formuojant efektyvią šeimos politiką, stebėseną ir vertinimą, pristatyta pagrindinė veikla: pateikti pasiūlymai Lietuvos ateities vizijai „Lietuva 2050“; LR Seime surengta spaudos konferencija, skirta pristatyti metodinį leidinį „Pagalba besiskiriančioms šeimoms“; Tarybos inicijuotas susitikimas su SADM atstovais dėl galimybių kurti Šeimai palankios aplinkos indeksą. Per 2023 m. Taryba dalyvavo diskusijose dėl šeimos stiprinimo politikos Lietuvoje: Seimo posėdyje Tarybos pirmininkė dr. R. Jurkuvienė dalyvavo diskusijoje „Koks bus Lietuvos atsakas demografiniams iššūkiams?“ perskaitė pranešimą̨, kuriame akcentavo, kad Lietuva apie gresiančias demografines problemas buvo perspėta Nepriklausomybės pradžioje. Taip pat Tarybos nariai ir sekretoriato darbuotojai susitiko su LR Prezidentu Gitanu Nausėda ir jo patarėjais Taryba pristatė 2020–2024 metų Tarybos sudėties veiklą, aptarė šeimų̨ stiprinimo priemones, kurių valstybė imasi ir kurių turėtų imtis, Lietuvos šeimų̨ gerovę, demografines situacijos rodiklius.

Antrojoje pranešimo dalyje pristatytas Tarybos parengtas metinis pranešimas „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką Lietuvoje“. Tyrime, remiantis moksline literatūra, dokumentų analize ir interviu bei fokus grupės atstovų pasisakymais, atskleista, kaip teisėkūros paskatinti pastarųjų metų pokyčiai šeimos politikos institucinėje sąrangoje paveikė bendradarbiavimą tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, o ypač kaip papildomų, tarpinstitucinį bendradarbiavimą skatinančių ir koordinuojančių, institutų ir mechanizmų atsiradimas prisideda prie centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką. Tyrimo duomenimis papildomų ir vis naujų koordinacinių institucijų̨ ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą̨ užtikrinti turinčių̨ mechanizmų steigimas nėra geriausias būdas skatinti bendradarbiavimą tarp valstybės ir savivaldybių̨ institucijų̨. Siūloma investuoti į jau veikiančias struktūras, tokias kaip NŠT ir ŠPK. Taip pat pristatytas Tarybos darbas, siekiant palaikyti bendradarbiavimo diskursą kuriant šeimai palankią aplinką regioniniu lygmeniu. Taryba organizavo fokus grupes su ŠT/K regionuose, identifikavo šeimos gerovės kūrimo sunkumus dėl paslaugų prieinamumo švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės paramos srityse, ypač krizinėje situacijoje atsidūrusiai šeimai, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo iššūkius ir kita. Pranešime atskleistos Šeimos tarybų/ komisijų savivaldybėse bendradarbiavimo patirtys bei iššūkiai Šeimos tarybų/ komisijų viduje ir su išoriniais veikėjais. Be to dėmesys skirtas ir nevyriausybinių organizacijų patirties analizei, kaip šie mato bendradarbiavimą dėl šeimos instituto stiprinimo. Organizacijos savo įsitraukimą̨ į šeimos politikos formavimą̨ Lietuvoje vertina gana kritiškai. NVO sektorius mažai prisideda formuojant šeimos politiką, bendradarbiavimas yra veikiau susijęs su pavieniais ir individualiais kontaktais, stokojama kryptingo, sistemiško veikimo.

 

Pranešimo pabaigoje, remiantis įžvalgomis iš metinio pranešimo, pateikiamos rekomendacijos LR Seimui, LR Vyriausybei, Nacionalinei šeimos tarybai ir savivaldybių Šeimos tarybomis/ komisijoms. Po pranešimo Seimo narys Linas Kukuraitis apie tyrimą pasisakė tokiais žodžiais: „Džiugu, kad iš jūsų tyrimo ateina daugiau informacijos iš tų sričių, kur mes labai mažai duomenų turime, kaip Šeimos komisijos ir tarybos savivaldybėse laikosi, kas paskatintų jų darbą, kaip jaučiasi šeimų nevyriausybinės organizacijos bei kaip jas įtraukti.  Galbūt Nacionalinė šeimos taryba galėtų būti tuo telkiančiu vienetu, kuris atspindėtų savivaldybių šeimos tarybų/ komisijų perspektyvą“. Taip pat buvo sulaukta pastebėjimų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministro Martyno Šiurkaus ir pasisakyta dėl siekio tęsti bendradarbiavimą su Nacionaline šeimos taryba.

Įraše pristatymą rasite nuo 01:27:00.

Parsisiųsti ir susipažinti su Metiniu pranešimu galite čia.

Parsisiųsti ir susipažinti su 2023 NŠT veiklos ataskaita galite čia.